Mizarų meteoritinis krateris

Mizar meteortinis krãteris, Mizar smginis krãteris, Mizar krãteris, Mizar astroblemà, įduba kristaliniame pamate, šalia Druskininkų, prie Mizarų kaimo, susidariusi smogus į Žemę asteroidui. Sudėtingas krateris, su centrine pakiluma. Remiantis modeliavimo duomenimis pirminis skersmuo buvo apie 7 km, dabartinis – apie 6,3 km, gylis (iki alogeninės brekčijos pado) – 1,6 km (nuo dabartinio kristalinio pamato paviršiaus). Kraterį užpildančių nuosėdinių uolienų didžiausias storis apie 300 m; storymę sudaro ediakaro–kambro ir triaso dariniai. Kraterio susidarymo laikas nėra tiksliai žinomas, pagal paleontologinius požymius – ediakaras–kambras (apie 540–600 mln. metų). Krateris atrastas atliekant kelių etapų geologinį kartografavimą (vykdytojai A. Šliaupa, V. Baltrūnas, G. Motuza) tikrinant geofizikės Rasos Apirubytės nustatytą neigiamą sunkio jėgos anomaliją.

Mizarų meteoritinio kraterio pjūvis (sudarė G. Motuza, R. Zamžickas, A. Baliukevičius): 1 – kvarteras, 2 – viršutinė kreida, 3 – apatinė kreida, 4 – triasas, 5 – ediakaras-kambras, 6 – kristalinės uolienos, 7 – brekčija, 8 – pamato uolienų blokai, 9 – ziuvitas, 10– smūginis stiklas, 11 – stiklo gyslos

Kraterio kosmogeninės kilmės hipotezę iškėlė G. Motuza ir Rimantas Gailius, nustatę smūginiams krateriams būdingų petrologinių (smūginė brekčija, ziuvitas, smūginis stiklas), struktūrinių (smūginės vėduoklės, brekčijavimas), mineraloginių (maskelinitas, lešateljeritas, planariniai elementai kvarce, lamdymo juostos biotite, kvarco ir feldšpatų izotropizacija) požymių, rodančių itin aukštą slėgį (kelių šimtų kilobarų) ir temperatūrą, kompleksą.

2916