mizoginija
mizognija (gr. miseō – neapkenčiu + gynē – moteris), liguista neapykanta moterims. Kraštutinė prieš moteris nukreipto seksizmo forma. Susijusi su ginofobija (moterų baime), bet ši nebūtinai reiškiasi neigiamu nusistatymu prieš moteris. Dauguma feminizmo teorijų mizoginiją priskiria politinių ideologijų kategorijai (pavyzdžiui, rasizmo arba antisemitizmo). Pagal feminizmo teorijas mizoginija pateisina ir padeda išlaikyti moterų subordinacijos (paklusimo) vyrams sistemą. Mizoginija gali reikštis įvairiomis formomis. Paprasčiausia forma – kai vyras atvirai nekenčia visų moterų vien dėl to, kad jos yra moterys. Tokie vyrai dažnai keičia partneres ir jas laiko sumedžiotomis aukomis. Vyrai gali būti neigiamai nusistatę visų moterų atžvilgiu arba tik dalies, kuri nepatenka į jiems priimtinų moterų kategoriją. Mizoginija gali būti būdinga ir visai kultūrai, ypač visuomenėse, kur moterys patiria diskriminaciją (pavyzdžiui, prievarta dirbami buities darbai, fizinis ar dvasinis smurtas). Dažnai pasitaikanti mizoginijos forma – vadinamasis motinos‑kekšės dichotomijos psichologinis kompleksas, kurį turintys žmonės moteris skirsto tik į motinas ir kekšes. Tokia forma dažnai susijusi su Edipo kompleksu. Kita forma – vadinamasis nekaltos mergelės‑ištvirkėlės dichotomijos kompleksas, kai moteris laikoma ištvirkėle, jei jos elgesys ar valia neatitinka tokį kompleksą turinčio žmogaus suvokiamos moralės. Vyrai, trokštantys būti moterimis, gali tapti mizoginiški iš nevilties dėl tokios svajonės neišsipildymo. Homoseksualios moterys, slepiančios savo homoseksualumą, gali imituoti mizoginiją arba net tapti mizoginiškomis. Asmuo, turintis mizoginišką požiūrį į moteris, gali palaikyti gerus santykius su kai kuriomis moterimis. Blogi santykiai su kai kuriomis moterimis nebūtinai reiškia, kad asmuo yra mizoginiškas.
Mizoginijos ištakos siekia šiuolaikinės civilizacijos pradžią. Pasak senovės graikų mitologijos, žmonių rasė gyveno taikiai su dievais iki moters sukūrimo. Prometėjui pavogus ugnį iš dievų supykęs Dzeusas nubaudė žmoniją pirmąja moterimi Pandora, turėjusia indą, kurį atidarius į pasaulį buvo paleistas blogis – darbas, ligos, senatvė, mirtis. Adomo nuopuolį aprašančiose legendose akcentuojama, kad tragedija ir mirtis yra moters atneštos nelaimės. Biblijoje rašoma, kad dėl Ievos nuodėmės visos moterys baudžiamos dideliais gimdymo skausmais ir amžina pareiga tarnauti vyrams. Katalikų bažnyčia dažnai kritikuojama dėl mizoginijos. Škotų religijos reformatorius J. Knoxas 1558 išleido veikalą Pirmasis patrimitavimas prieš išsigimusį moterų valdymą (The First Blast of the Trumpet Against the Monstrous Regiment of Women), kuriame išreiškė pyktį ant aukštus valstybinius postus užimančių moterų. A. Schopenhaueris veikale Virš moterų (Über die Weiber, 1851) išreiškė priešiškumą moterų veiklai, teigė, kad moterų prigimtis yra paklusti. Tai, kad moterys yra labiau užjaučiančios nei vyrai, A. Schopenhaueris įvardijo kaip silpnybę. F. Nietzsche’s (Anapus gėrio ir blogio / Jenseits von Gut und Böse 1886), austrų filosofo O. Weiningerio (Lytis ir charakteris / Geschlecht und Charakter 1903) pažiūros taip pat vertinamos kaip mizoginiškos.
L: J. Holland Misogyny: The World’s Oldest Prejudice New York 2006.