mjánmų kalbà, birmiẽčių kalbà, kinų ir tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių ir birmiečių kalbų grupės kalba. Mianmaro valstybinė kalba. Vartojama ir gretimose šalyse. Pagrindinės tarmės: šiaurės, vidurio, tavojiečių ir arakaniečių. Valstybinė mjanmų kalba nutolusi nuo senosios rašto kalbos ir tarmių, ypač arakaniečių. Ιzoliacinė. Gramatinės ir leksinės reikšmės nusakomos atskirais, į vieną žodį nejungiamais, elementais. Semantinę ir gramatinę funkciją atlieka mjanmų kalbai būdingi 3 tonai. Ypač savita žodžių daryba ir sintaksė (skiriasi nuo giminiškos tajų ir kinų kalbų). Gausu skolinių iš pali, monų, khmerų, anglų kalbų. Seniausi rašto paminklai iš 11 amžiaus. Raštas – viena indų rašto, kilusio iš brahmi, atmainų.
2703