Mljet (Mlètas), sala Adrijos jūroje, Dalmatijos salyno pietrytiniame pakraštyje, į pietus nuo Pelješaco pusiasalio. Priklauso Kroatijai. Nuo Pelješaco pusiasalio skiria Mljeto sąsiauris, nuo Korčulos salos (šiaurės vakaruose) – Lastovo sąsiauris, vakaruose yra nedidelė Lastovo sala. Plotas 98 km2, ilgis 37 km, didžiausias plotis 3 km. Apie 1000 gyventojų (2023). Paviršiaus didžiausias aukštis 513 m (Veliki Grado kalnas). Sala susidariusi iš klinties. Daug karstinių reljefo formų (poljų, dubių, ežerų), karstinių urvų. Rytiniame krante – smėlėti paplūdimiai. Miškai (72 % Mljeto paviršiaus). Vakarinėje dalyje – Mljeto nacionalinis parkas (plotas apie 30 km2, įkurtas 1960); jame – 2 druskingi ežerai (Veliko bei Malo), viename jų – sala, kurioje yra 12 amžiaus benediktinų vienuolynas. Dirbamieji laukai. Auginama miežiai, daržovės, alyvmedžiai, vynmedžiai. Žvejyba. Turizmas. Didžiausios gyvenvietės: Babino Polje, Ropa, Prožura; prieplaukos – Polače, Pomena, Sobra.
Mljeto salos vakarinė pakrantė
Antikos laikais Mljetas buvo vadinamas Melita.
-Melita