mnemònika (gr. mnēmonikon (technēma) – įsiminimo menas), mnemotèchnika (gr. mnēmē – atmintis + technika), būdų sistema, palengvinanti įsiminimą ir atsiminimą, papildomomis asociacijomis praplečianti atminties galimybes. Mnemonika padeda geriau įsiminti mažiau prasmingą, neturinčią ryškesnių struktūrinių ryšių (dažniausiai skaičiai, datos, vardai) informaciją jungiant ją su lengvai įsimenama. Geriau įsimenama dėl prasminio arba ritminio medžiagos išdėstymo. Pavyzdžiui, įsimenamam objektui mintyse surandama vieta gerai pažįstamoje, pagal tam tikrą principą padalytoje įsivaizduojamoje erdvėje, arba spalvų eilė spektre (vaivorykštėje) įsimenama naudojantis sakiniu, kurio žodžių pirmosios raidės atitinka spalvų pavadinimų pirmąsias raides (rado Onutė girioj žiburėlį, žiūri – mažas vabalėlis). Dažniausiai būna vaizdinių (geriau galima atgaminti informaciją, kai žodinė informacija susieta su vaizdais, pavyzdžiui, skaičius 1 – išdidus žmogus, 2 – linksma moteris, 3 – paniuręs žmogus ir kita), vietų (pagrįstas vaizduote ir gali padidinti įprastas atminties galimybes 2–7 kartus) ir pagalbinių žodžių (padeda lengviau išmokti užsienio kalbų žodžius, įsiminti vardus, vietas, tinka mokyti šiek tiek atsilikusius ir negebančius mokytis vaikus, kurie neturi savo išmokimo ir atminties strategijų) būdų sistemos. Mnemonika padeda ne tik mechaniškai išmokti atmintinai, bet įsimenama informacija susiejama loginiais prasminiais ryšiais. Išmokus mnemoniką galima kūrybiškai integruoti informaciją, geriau spręsti analitinio (pavyzdžiui, surasti panašumus) ir formalaus (pavyzdžiui, numatyti rezultatus) mąstymo užduotis. Mnemonika taikoma ir psichiniams reiškiniams (pavyzdžiui, vaizdiniams) tirti.
Mnemonikos pradininku laikomas senovės graikų poetas Simonidas (apie 556–468 prieš Kristų). Senovės Graikijos mokslininkai ir oratoriai naudodamiesi mnemonika įsivaizdavo vaikštantys jiems pažįstamomis vietomis ir kiekvieną vietą susiedavo su turimo įsiminti dalyko regimuoju vaizdu. Paskui sakydamas kalbą, oratorius mintyse sugrįždavo į kiekvieną iš tų vietų ir prisimindavo su ja susietą vaizdą. Mnemonikos būdų sistemą sukūrė vokiečių vienuolis G. von Feinaigle (1760–1819). Moksliškai mnemonika pradėta tirti 20 amžiaus viduryje.