mobilizãcinė parengts, valstybės, jos valdžios ir savivaldos institucijų, ginkluotųjų pajėgų, jų rezervo, gyventojų pasirengimas ir ūkio parengimas mobilizacijai.
Svarbiausias mobilizacinės parengties vertinimo rodiklis yra laikas, būtinas pertvarkyti ginkluotųjų pajėgų veiklą pagal karo padėties reikalavimus. Taikos metu parengti mobilizacijos planai nustato mobilizacinės parengties priemonių apimtį, perėjimo į karo padėtį tvarką ir laiką. Šalies ginkluotųjų pajėgų mobilizacinę parengtį lemia valstybės mobilizacinės galimybės, junginių, dalinių ir padalinių sukomplektavimas, aprūpinimas ginkluote ir karo technika pagal taikos meto etatus, jų kovinis parengimas, karinių valdymo organų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir kariuomenės kovinės parengties keitimą į visiškąją kovinę.
Lietuvoje mobilizacinę parengtį reglamentuoja Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas (1996).