mòbingas, (angl. mobbing < mob – pulti visa gauja), šeimoje, mokykloje, darbe, kaimynystėje ar internetinėje aplinkoje pasikartojantis psichologiniu teroru, prievarta, bauginimais, priekabėmis grįstas grupės elgesys pavienio asmens atžvilgiu. Mobingas kyla dėl asmeninių problemų ar dėl tarpasmeniniuose santykiuose kylančios įtampos: pavojaus, konkurencijos, pavydo, keršto, neapykantos, nusivylimo, antipatijos, baimės.
Sąvoka vartojama sociologijoje ir psichologijoje. Mobingo sąvoką pirmasis pavartojo austrų zoologas K. Lorenzas knygoje Apie agresiją (Das sogenannte Böse 1963), taip apibūdindamas paukščių pulko ir žolėdžių bandos pasipriešinimą plėšrūnams. 20 a. aštuntajame dešimtmetyje švedų gydytojas Peteris-Paulas Heinemannas (1931–2003) mobingu pavadino agresyvų vaikų grupės elgesį, nukreiptą prieš pavienius vaikus, švedų psichologas Heinzas Leymannas (1932–99) – grupės psichologinį terorą pavienių bendradarbių atžvilgiu.
Terminas labiausiai paplitęs vokiškai kalbančiose ir Skandinavijos šalyse. Anglakalbėse šalyse reiškinys apibūdinamas bullying, harassment, employee abuse ir kitais terminais. Mobingui artima buvusiose sovietinėse visuomenėse žinoma diedovščinos, arba nestatutinių santykių, sąvoka, kilusi iš sovietinės armijos: joje metus ir ilgiau atitarnavę kareiviai neformaliai buvo vadinami seniais (rus. diedy). Jie dažnai terorizuodavo naujokus.
Mobingo požymiai
H. Leymannas išskyrė 45 mobingui būdingus veiksmus: svarbios informacijos slėpimą, socialinę izoliaciją, šmeižtą, nuolatinę kritiką, gandų skleidimą, išjuokimą, skundimą, smulkių daiktų vagystę ar gadinimą, dezinformaciją ir kitus.
Yra du mobingo tipai: vertikalusis (pasitelkęs kolegas bendradarbį terorizuoja aukštesnio lygmens vadovas) ir horizontalusis (bendradarbį terorizuoja tas pačias pareigas einantys kolegos). Skiriami trys su persekiojamo asmens fizine ir psichine sveikata susiję mobingo intensyvumo laipsniai: kai individas geba atsispirti ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą; kai individas negali nei atsispirti, nei iš karto atsitraukti bei kenčia laikiną arba ilgalaikę psichikos ir fizinę negalią; kai individas tampa nedarbingas, gydant fizinę ir psichinę traumą nebepadeda reabilitacija, aukai prasideda širdies, panikos priepuoliai, susergama gilia depresija, bandoma nusižudyti, smurtinis elgesys nukreipiamas prieš trečiąsias šalis.
Mobingo tyrimai
Mobingas tiriamas nuo 20 a. 9 dešimtmečio, bet tik nedaugelyje šalių yra pripažintas valstybinio masto socialine ir ekonomine problema. 1983 Norvegijos švietimo ir tyrimų ministerija Bergeno universitete organizavo tyrimų grupę. Danas Olweusas su kolegomis sukūrė pasaulyje plačiai taikomą Patyčių prevencijos programą (nuo 2011 ši programa vykdoma ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose). Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse yra priimti antimobingo įstatymai.
Lietuvoje mobingą tiria Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jolita Vveinhardt.
J. Vveinhardt, P. Žukauskas Mobingas darbuotojų santykiuose: individas, organizacija, sociumas Kaunas 2012; K. Sullivan The Anti-Bullying Handbook Aukland 2000; D. Lines The Bullies: Understanding Bullies and Bullying London 2008; S. Kuykendall Bullying: Health and Medical Issues Today Greenwood–Santa Barbara 2012.
2188