modãliniai žõdžiai, leksikos dalis, padedanti atskleisti pasakymo savybes. Modaliniais žodžiais yra reiškiamas modalumas, kalbėtojas vertina pasakymu perteikiamą situaciją tikroviškumo aspektu. Modaliniais laikomi tam tikri veiksmažodžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai ir dalelytės. Modalinių žodžių yra daugelyje kalbų.
Lietuvių kalboje yra veiksmažodžių, kurie savo tiesiogine leksine reikšme yra modaliniai. Dažniausiai jie reiškia galimybę (pvz., galėti), gebėjimą (pvz., galėti, sugebėti, pajėgti), būtinybę ar privalėjimą (pvz., privalėti, turėti, beasmeniai reikia, tenka ir kiti), nusiteikimą ką atlikti (pvz., norėti, geisti, trokšti, ketinti). Pusiau modaliniais laikomi dera, knieti, tinka, pasitaiko ir panašūs žodžiai. Kai kurie veiksmažodžiai modalumo reikšmę įgyja pavartoti tik tam tikrame kontekste, pvz., pasakymai su kalbėjimo veiksmažodžiais pranašauti, žadėti gali reikšti modalumą kaip ir pasakymai, turintys aiškius modalinius žodžius tikriausiai, atrodo, turbūt ir kiti (plg. Apsiniaukęs dangus pranašauja lietų ir Dangus apsiniaukė: tikriausiai lis; Konkurencija žadėjo būti labai rimta ir Konkurencija, atrodo, bus rimta). Prie modalinių žodžių skiriami ir giminės formų neturintys būdvardžiai (būtina, galima, įmanoma, privalu, reikalinga, tikslinga), kai kurie prieveiksmiai (greičiausiai, tikriausiai, veikiausiai), prielinksninės konstrukcijos (iš tiesų, iš tikrųjų), sutrauktiniai žodžiai (bemaž, galbūt, turbūt). Dažnai lietuvių kalboje modalinę reikšmę turi dalelytės atseit, bene, beveik, gal, kažin, kone, lyg, nebent, negi, nejaugi, neva, tartum. Įvairių modalinių atspalvių pasakymui suteikia įterptiniais tapę žodžiai, kurie arba sustiprina tvirtinimą (pvz., suprantama, tiesa, žinia, žinoma), arba suteikia pasakymui netikrumo, abejojimo atspalvį (pvz., atrodo, ko gero, matyt, regis, rodos).
573