modalùmas (pranc. – modalité < lot. modus – matas, kiekis, dydis, būdas, dermė, nuosaka), tvirtinimo sustiprinimas arba susilpninimas. Tvirtinimą sustiprina modalumas būtina: tvirtinimas Žemėje yra vulkanų sustiprinamas pasakius Žemėje būtinai yra vulkanų, Žemėje vulkanai būtini. Tvirtinimą susilpnina modalumas galima. Modalumus būtina, galima, atsitiktina ir jų neigimų raišką samprotavimuose tiria modalinė logika. Atsitiktinumas reiškiamas galimybe arba būtinumu: galimas p ir galimas ne-p, nebūtina ne-p ir nebūtina p. Modalinis yra teiginys, kuriame yra bent vienas modalumas. Į teiginį modalumas įvedamas dvejopai: taikomas visam teiginiui arba tik predikatui. Pagal modalumo įvedimą teiginio teisingumas vienais atvejais nepakinta, o kitais atvejais gali pakisti. Pažinimo teorijoje būtini teiginiai vadinami apodiktiniais (gr. apodeiktikos – įtikinantis), galimi teiginiai vadinami probleminiais, nemodaliniai tikrumą išsakantys teiginiai vadinami asertoriniais (lot. assero – tvirtinu, teigiu).
314