modas

mòdas (lot. modus – matas, apimtis, dydis, kiekis, būdas), tradicinėje logikoje – silogizmo figūrų atvejis, išsiskiriantis premisų ir išvados ryšio kiekybe bei kokybe. Silogizmo premisas ir išvadą gali sudaryti keturių rūšių teiginiai: bendri teigiamieji (a), bendri neigiamieji (e), daliniai teigiamieji (i), daliniai neigiamieji (o). Vieniniai teiginiai prilyginami bendriesiems. Pagal tai, kurie iš šių keturių teiginių sudaro premisas ir išvadą, skiriami silogizmo modai. Aristotelinėje silogistikoje taisyklingais laikoma 19 modų. Vidurinių amžių logikai modus žymėjo raidėmis ir iš jų sudarytais žodžiais: I figūros modus aaa, eae, aii, eio žymėjo Barbara, Celarent, Darii, Ferio; II figūros modus eae, aee, eio, aoo žymėjo Cesare, Camestres, Festino, Baroco. Šiuose dirbtiniuose žodžiuose balsės ir priebalsiai žymėjo operacijas, reikalingas aksiomiškai išdėstyti silogistiką: didžioji raidė žymėjo, į kurį I figūros modą redukuojama, s žymėjo paprastą sukeitimą – silogizmo terminų perstatymą (lot. conversio simplex – žodžio simplex pirmoji raidė), kitas operacijas žymėjo raidės p, m, o. Toks modų žymėjimas vidurinių amžių logikoje buvo didaktinė mnemoninė priemonė. Iš konjunkcinių ir disjunkcinių teiginių sudarytus samprotavimų specialiuosius atvejus vadino teigiančiuoju modu (lot. modus ponens), neigiančiuoju modu (lot. modus tollens).