mòdas (lot. modus – matas, apimtis, dydis, kiekis, būdas), vidurinių amžių filosofijoje – būties jungtis. Vadinamieji modistai teigė, kad kiekviena nauja esmė, nauja forma reikalauja būtiškumo kaip savo pagrindo. Būtiškumo suvienijimą garantuoja daiktų ir reiškinių egzistavimo būdai – modai kaip modalios esmės, realiai skirtingos nuo daiktų ir reiškinių. Toks modas yra materijos ir formos vienovė kaip savarankiškas jų egzistavimo būdas. Kuriančiąja jėga pasižymintys modas sukuria būtiškąjį tikrovės suvienijimą. Modizmo priešininkai antimodistai neigė modų, kaip modalių esinių, buvimą remdamiesi nominalistiniu paprastumo principu. Modistai ir antimodistai polemizavo ir 16–17 amžiuje Lietuvos scholastinėje filosofijoje. Modų, kaip savarankiškai egzistuojančių modalių objektų, kritika buvo konstruktyvus priešinimasis nepagrįstų ir aiškinamosios galios neturinčių esinių naudojimui filosofiniuose įrodymuose.
314