modeliãvimas, egzistuojančių arba kuriamų objektų tyrimas naudojantis jų modeliais, sociologinių modelių kūrimas. Modeliavimą 20 amžiaus pradžioje pradėjo vokiečių sociologas M. Weberis. Anot jo, socialinių mokslų atstovai formulavo tik abstrakčias koncepcijas, tokias kaip grynoji laisvoji rinka ar bažnytinė tipologija. Jis siūlė iš realaus stebimo pasaulio išskirti tam tikrus elgsenos ar institucinius aspektus ir remiantis jais formuoti aiškias intelektines konstrukcijas. M. Weberio nuomone, realiame pasaulyje galima išskirti ne visus bruožus, bet jų reikia dėl konkrečiomis aplinkybėmis būtino palyginimo su idealiuoju tipu (idealiųjų tipų teorija). Idealieji tipai, kaip hipotetinės konstrukcijos, gali turėti didelę paaiškinamąją reikšmę. M. Weberis teorinį idealųjį tipą pritaikė socialinei praktikai, sukūrė ir pagrindė viešojo administravimo svarbiausią kategoriją – biurokratiją – ir jos idealųjį tipą. Siekiant modelį pagrįsti moksliškai, reikia sugebėti jį patikrinti ir numatyti galimybę moksliškai jį paneigti. M. Weberis ne visada laikėsi nuostatos, kad modelius būtina tikrinti. Ši nuostata – jo sekėjų interpretacija. Pagal M. Weberio idealųjį biurokratijos modelį buvo kuriami ir kiti socialinių mokslų (pavyzdžiui, ekonomikos, sociologijos), kurie yra daugiau kaupiamojo nei aprašomojo pobūdžio, modeliai. Modelis abstrakčiai parodo socialinių reiškinių, tai yra sistemos elementų, ryšius. Socialinio proceso modeliai nebūtinai tiksliai atspindi realųjį pasaulį, bet gali tapti priemone supaprastinti ir bandyti suvokti socialinės tikrovės mechanizmus. Formalesni modeliai matematiškai nustato sistemos elementų ryšius. Tikrovę supaprastinantis modelis gali būti naudojamas lyginamajai analizei. Parengtas modelis yra visada verifikuojamas skirtingais kintamaisiais, numatomas jo poveikis galutiniam rezultatui. Socialiniuose moksluose taikomas modeliavimas priklauso ne tik nuo metodologijos, bet ir nuo tyrimo užduočių. Dažniausiai tyrimams naudojami 4 klausimai: kas, jei?, kodėl?, kaip?, kas? Šie aprašomieji ir paaiškinamieji tyrimo klausimai dažnai atitinka tyrimų metodologiją. Atsakant į kas, jei? tipo klausimus taikomi šie tyrimo metodai: eksperimentai, scenarijai, kokybiniai interviu, modeliavimas su keliais kintamaisiais. Galima prognozuoti, kas atsitiks pasikeitus priežastiniams veiksniams, taip pat atliekama probleminė lyginamoji analizė. Atsakant į kodėl? tipo klausimus naudojami atvejo tyrimai, eksperimentai, iš dalies struktūrizuoti interviu. Atsakant į kaip? tipo klausimus naudojamos apklausos, iš dalies struktūrizuoti interviu, paprastasis modeliavimas, kuriamas aprašomasis modelis. Atsakant į kas? tipo klausimus naudojamos apklausos, archyvai, administracinė statistika.
2903