modeliãvimas, esamų ar būsimų ekonominių sistemų, objektų ir procesų analizė, prognozavimas ir valdymas sudarant jų modelius. Ekonominiai reiškiniai vaizduojami ekonominiais matematiniais modeliais, imituojančiais tiriamo objekto struktūrą ir funkcionavimą (imitacinis modelis). Ekonominis modelis yra supaprastintas tikrovės vaizdas, jis turi ne visas, bet tik esmines, tyrimui svarbias objekto struktūros ir funkcionavimo savybes, rodiklius ir parametrus. Modelio svarbiausi elementai yra kintamųjų rinkinys, jų loginiai ar kiekybiniai ryšiai ir nustatyti apribojimai. Iš modelių gali būti kuriami sudėtingesni modelių kompleksai ir sistemos, virtualūs kompiuteriniai modeliai. Kai kuriems ekonominiams procesams tirti gali būti naudojami imitaciniai kompiuteriniai žaidimai, simuliacinės įmonės. Naudojant modelį galima išsamiai ištirti objektą, jo reakciją į išorinius veiksnius, pasirinkti iš kelių galimų alternatyvų, priimti optimalų valdymo ir planavimo sprendimą įvairiose situacijose (optimizavimo uždaviniai), be to, modelis nereikalauja išlaidų ir nuostolių, kuriuos ekonominėje veikloje sukeltų nesėkmingi sprendimai. Pradinės informacijos požiūriu ekonominiai modeliai gali būti statistiniai (pagrįsti esama būkle) ir normatyviniai (pagrįsti siekiamais, racionaliais rodikliais), laiko požiūriu – statiniai (vaizduojantys momentinę, nekintančią objekto būseną) ir dinaminiai (kintantys laiko atžvilgiu). Pagal vaizduojamą objektą skiriami makroekonominiai ir mikroekonominiai, vartotojų ir įmonių elgsenos, išteklių naudojimo, prekybos, finansų rinkos ir kiti modeliai. Makroekonominis modeliavimas remiasi agreguotais valstybės ūkio rodikliais (BVP, vartojimo, investicijų, infliacijos ir kitais). Mikroekonomikos teorija yra pagrįsta tobulosios konkurencijos, monopolinės konkurencijos, oligopolijos, oligopsonijos, monopolijos, monopsonijos modeliais.
Vienas pirmųjų ekonominių modelių buvo 18 a. F. Quesnay sukurta Quesnay ekonominė lentelė. 20 a. W. Leontiefas sukūrė Leontiefo modelį, J. R. Hicksas – IS‑LM modelį, J. von Neumannas – bendrąjį besivystančios ekonomikos modelį. Ekonominio augimo mechanizmą aiškina Harrodo ir Domaro ekonomikos augimo modelis, Solow ekonomikos augimo modelis.