modeliavimas

modeliãvimas, psichikos procesų ir būsenų tyrimas, naudojantis jų realiais (fiziniais) arba idealiais, daugiausia matematiniais, modeliais, tai yra objektų arba ženklų sistemomis, atkuriančiomis tam tikras esmines originalo sistemos savybes. Jei abi sistemos iš dalies panašios (homomorfinės), modelį galima naudoti kaip tiriamos sistemos pakaitą arba reprezentantą. Modelis yra paprastesnis už realią sistemą, padeda geriau įsivaizduoti originalą. Sukūrus supaprastintą sistemos modelį, galima veiksmingai patikrinti įvairių sričių teorinius teiginius. Psichologijoje modeliavimas pirmą kartą panaudotas atminties psichofizinėms ypatybėms ir procesams tirti. Sistemingai jį taikė geštaltpsichologijos atstovai – ieškojo geštaltų (visybių) susidarymo fizinių analogų ir jais laikė kristalų susidarymo, plėvelių įtempimo kitimo ir panašius procesus. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje plėtojantis kibernetikai, atsirado poreikis modeliuoti tikslingos gyvų būtybių veiklos įvairius elementus. Sukurta sudėtingų žmogaus sistemų fiziologinių funkcijų modelių, turinčių visus pagrindinius kibernetinių elgesio modelių komponentus, parengta mokymo matematinių modelių, informacinių atminties, suvokimo ir dėmesio modelių. Modeliuojama taip pat įvairiarūšė sudėtinga intelektinė veikla, pavyzdžiui, šachmatų žaidimas ir sudėtingų uždavinių sprendimas (Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir informologas A. Newellis, ekonomistas, filosofas ir psichologas H. A. Simonas). Gerų rezultatų davė psichikos procesų tyrinėjimas pagal jų analogiją su kompiuterių operacijomis. Kai kurie mokslininkai ieško žmogaus pažinimo ir kompiuterių blokų struktūros panašumo. Kompiuterinė metafora žmogaus atminties blokas ir kitos paplito 20 amžiaus pabaigoje kognityvinėje psichologijoje. Kiti mokslininkai labiau pabrėžia ne funkcinę kompiuterio struktūrą, bet jo veikimo galimybes ir daugiausia dirba intelektikos ir kompiuterinės regos srityse. Psichikos ir psichofiziologinių funkcijų modeliai yra kompiuterių programos, kurių realizavimas priklauso daugiausia nuo pasirinktos programavimo kalbos. Psichikos ir psichofiziologinių procesų modeliavimo pavyzdžiai – psicholingvistiniai supratimo modeliai, atpažinimo sistemos, integraliniai darbai ir kita. Formaliaisiais modeliais dažniausiai nepavyksta tiksliai nusakyti turimų duomenų (kad jų intepretavimas būtų kiek galima tikslesnis, reikia naudotis kokybinės psichologinės analizės rezultatais), todėl vien modeliavimo metodu negalima sukurti vertingų psichologijos teorijų.