Paveikslo Kompozitorius Modestas Musorgskis fragmentas (aliejus, 1881, dailininkas I. Repinas)
Kompozitorius Modestas Musorgskis (aliejus, 1881, dailininkas I. Repinas)
Musorgskij Modest (rus. Модест Мусоргский, Modestas Mùsorgskis) 1839 03 21Karevo (Pskovo sritis) 1881 03 28Sankt Peterburgas, rusų kompozitorius. Galingojo sambūrio narys. 1852–1856 Sankt Peterburge mokėsi gvardijos praporščikų mokykloje, lankė bažnytinės muzikos pamokas, giedojo cerkvės chore ir privačiai mokėsi skambinti fortepijonu. Pažintis su kompozitoriais A. Dargomyžskiu, M. Balakirevu, menotyrininku V. Stasovu paskatino jį atsisakyti karo tarnybos ir pradėti rimtas, iš esmės savarankiškas, muzikos studijas. Domėjosi istorija, filosofija, literatūra, bendravo su dailininkais. M. Musorgskio pasaulėžiūra buvo artima rusų revoliuciniams demokratams.
Kūryba
Artimiausia jam buvo vokaliniai žanrai, opera, programinė muzika – visa, kas susiję su žodžiu ir vaizdu. M. Musorgskis – visų savo operų libretų ir dalies dainų tekstų autorius. Jo kūrybos šaltiniai – Rusijos istorija, literatūra, dailė, liaudies kūryba. Rašė lyrines, buitines, satyrines dainas, atkurdamas valstiečių ir miestelėnų gyvenimo scenas, istorines muzikines dramas su epo elementais, komiškąsias operas, dramatiškus vokalinius ciklus. Kūrybai būdinga realizmo estetika.
Gyvam esant M. Musorgskio kūriniai, išskyrus dainas, retai buvo atliekami. Iš amžininkų rusų kompozitorių jis išsiskyrė drąsiausiomis idėjomis ir novatoriškiausia jų raiška. Nuo 20 a. pradžios M. Musorgskio kūrybą pradėta suvokti kaip išskirtinį rusų muzikinės kultūros reiškinį, kuriam būdinga savo tautos ir valstybės istorijos analizė, asmenybės ir masių elgsenos psichologinė charakteristika, novatoriška muzikos formų traktuotė, raiškos priemonių individualumas, gyvas, sodrus rusiškas muzikos charakteris, 20 a. naujovių pranašavimas (vokalinių ir instrumentinių žanrų teatralizacija, prozos teksto intonavimas dainoje ir operoje, psichologiniai orkestruotės principai, laisva forma, išplėstoji tonacija, modalinė harmonija, impresinė akordika). M. Musorgskio įtaką savo kūrybai pripažino C. A. Debussy, S. Prokofjevas, D. Šostakovičius, G. Sviridovas ir kiti.
Operos
Reikšmingiausia kūrybos dalis – operos, tarp jų žymiausios – Borisas Godunovas (pagal A. Puškino dramą ir N. Karamzino istorinį veikalą, 1 redakcija 1868–69, 2 – 1872–73, N. Rimskio‑Korsakovo redakcija ir orkestruotė 1896, D. Šostakovičiaus redakcija ir orkestruotė 1939, Lietuvoje pastatyta 1930) ir Chovanščina (pagal įvairius istorinius šaltinius, 1872–81, nebaigta, N. Rimskio‑Korsakovo ir M. Ravelio aranžuotė 1913, D. Šostakovičiaus redakcija ir orkestruotė 1958). Tai monumentalios muzikos dramos, tikroviškai atkuriančios sudėtingus 16–18 a. Rusijos istorijos laikotarpius, tautos ir asmenybių tragediją.
Kitos operos: Salambo (pagal G. Flaubert’o romaną, 1863–66, nebaigta), Vedybos (Ženitba 1868), Soročincų mugė (Soročinskaja jarmarka 1874–80, Lietuvoje pastatyta 1958; abi pagal N. Gogolio apysakas, nebaigtos).
Operoms būdinga išorinio ir vidinio veiksmo daugiaplaniškumas, veiksmo situacijos psichologinis detalizavimas, ištisinės plėtotės siekiai, naujos vokalinės formos (vidiniai monologai, choro rečitatyvas), apibendrinimas per buitinius žanrus, didelė žodinio teksto reikšmė, jo intonavimo įvairovė.
Kiti kūriniai
Vokaliniai ciklai (Vaikų kambarys / Detskaja 1868–72, M. Musorgskio žodžiai, Be saulės / Bez solnca 1874, Mirties dainos ir šokiai / Pesni i pliaski smerti 1875–77, abiejų A. Goleniščevo‑Kutuzovo žodžiai) ir dainos (apie 70) buvo reikšmingi kūriniai, kurie padėjo ne tik pasirengti dideliems veikalams, bet ir aprėpė tokią tematiką bei raiškos sferas, kurių nėra operose (vaikų gyvenimo scenos, muzikinė satyra). Dainą M. Musorgskis traktavo kaip mažą spektaklį. Ciklas fortepijonui Parodos paveikslėliai (Kartinki s vystavki, pagal dailininko V. Hartmano kūrinių parodą, 1874) turi teatrališkumo bruožų.
Kiti kūriniai: Scherzo B‑dur (1858), Intermezzo (1867), Naktis ant Raganų kalno (Noč na Lysoi gore 1867) simfoniniam orkestrui, Jozuė chorui, solistams ir fortepijonui (Iisus Navin 1877, pagal Biblijos tekstą).
L: E. Frid M. Musorgskij. Problemy tvorčestva Leningrad 1981; R. Širinjan Opernaja dramaturgija Musorgskogo Moskva 1981; R. Taruskin Musorgsky: Eight Essays and an Epilogue New York 1992.
118