modifikãcija (lot. modificatio – mato nustatymas), žmogaus socialinio elgesio reguliavimo būdas. Psichinių ligonių, hiperaktyvių vaikų, kalinių elgesys gali būti pakeistas taip, kad atitiktų visuomenės reikalavimus. Elgesį galima modifikuoti elektrošoku, sensorine deprivacija, hipnoze, elektrofiziologijos, psichofarmakologijos, psichochirurgijos priemonėmis, genų inžinerija, psichoterapija (biheivioristine ir kognityviąja), elgesio korekcija, psichokorekcija ir kita. Modifikaciją pagrindė biheiviorizmo atstovas B. F. Skinneris. Jis teigė, kad bet kokį elgesį, taip pat ir neadaptyvų, galima nesunkiai pakeisti 2 būdais: išvengti nepageidaujamo elgesio pašalinus jį sukėlusias priežastis ir skatinti pageidaujamą ar nepageidaujamam priešingą elgesį (tokie metodai yra gana plačiai paplitę Jungtinių Amerikos Valstijų psichologų praktikoje). B. F. Skinneris teigė, kad elgesio modifikacijai negalima naudoti bausmių, nes jos dažnai sukelia žmogaus pasipriešinimą, o jų poveikis elgesio pokyčiams dažniausiai būna trumpalaikis. Jis atmetė idėją, kad žmogaus elgesį įmanoma paaiškinti tam tikromis vidinėmis jėgomis (pavyzdžiui, instinktais, vidinėmis būsenomis, motyvais, emocijomis), nes jų neįmanoma išmatuoti. Žmogus gali būti išmokytas bet kokio elgesio, jei už jį bus skatinamas. Paskatinimas didina pageidaujamo elgesio pasikartojimo tikimybę.
B. F. Skinneris išskyrė dvi elgesio rūšis: reaktyvųjį ir operantinį. Reaktyvusis elgesys yra reakcija į konkretų, pažįstamą aplinkos poveikį ir egzistuoja refleksų pavidalu (pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas matant maistą). Įprastiniame lygmenyje šis elgesys nėra išmoktas, jis automatiškas ir nevalingas. Sudėtingesniame lygmenyje reaktyvusis elgesys yra išmoktas (išmokimas). Išmokimas apima vieno stimulo pakeitimą kitu; toks yra I. Pavlovo atrastas sąlyginis refleksas. Operantiniu vadinamas elgesys, kuris nėra spontaniška, nevalinga reakcija į sąlyginius stimulus, bet pats juos sukelia. Šio elgesio pobūdį ir dažnumą lemia ir keičia paskatinimas. Reaktyvusis elgesys neturi poveikio aplinkai, operantinis – turi. Pavyzdžiui, kūdikio verksmas patraukia motinos dėmesį – taip pakeičiama naujagimio aplinka. Jei kūdikio verksmas yra skatinamas motinos dėmesio, didėja tikimybė, kad toks kūdikio elgesys kartosis. Jei aplinkos pokyčiai nesuteiks paskatinimo, tokio elgesio tikimybė sumažėja. Anot B. F. Skinnerio, didžioji dalis žmogaus elgesio yra išmokta, todėl aplinka formuoja masių elgesį. Nuo kūdikystės žmonės gali elgtis labai įvairiai, bet išlieka tik tie veiksmai, kurie yra skatinami, jie tampa vis stipresni. Bet koks neurotinis ar nenormalus elgesys taip pat yra skatinamasis elgesys.
Modifikacija kartais vertinama neigiamai, nes teikia galimybę nepagrįstai keisti asmenybę, kurti pasyvų ir paklusnų individą, susidoroti su politiniais priešininkais.