Moers

Moers (Mrsas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, Reino žemupio kairiajame krante, į šiaurės vakarus nuo Duisburgo.

103 700 gyventojų (2021); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai.

Naftos chemijos, statybinių medžiagų, metalo apdirbimo, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Grafystės (istorija, etnografija), motociklų muziejai; meno galerija. Pilies teatras, privatus vaikų ir jaunimo teatras.

Architektūra

Rūmai (14–15 a., 12 a. bokštas) su parku (1836, architektas M. Weye), vėlyvojo klasicizmo Šv. Martyno vienuolyno pastatai (1840, dabar muzikos mokykla), neogotikinė Šv. Juozapo bažnyčia (1871).

Istorija

Moerso vietoje žmonių gyventa apie 2500 pr. Kristų. 12–11 pr. Kr. – 85 po Kr. čia buvo romėnų stovyklavietė Askiburgijus, vėliau apleista. Moersas pirmąkart paminėtas 9 a., buvo linų prekyvietė prie Moerso grafų pilies. 1300 gavo miesto teises, buvo apjuostas gynybine siena ir grioviu. 1373 gavo teisę kaldinti monetas. 1586–97 užimtas Nyderlanduose veikiančios Ispanijos kariuomenės.

Išmirus Moersų grafams Moersas 1601 atiteko Olandijos štathalteriui Mauricijui Oraniečiui, 1712 – Prūsijai. 1794–1813 priklausė Prancūzijai. Vienos kongreso (1814–15) grąžintas Prūsijai, bet mieste išliko galioti Napoleono kodeksas, čia pasiliko gyventi daug prancūzų kareivių.

19 a. plėtojosi šilko, nuo 20 a. pradžios anglių (Moersas yra Ruhro anglių baseino vakariniame pakraštyje) ir druskos kasybos verslai, labai padaugėjo gyventojų.

Po I pasaulinio karo Moersą okupavo Belgijos kariuomenė (išvesta 1926). Moersą labai nusmukdė 1929 prasidėjusi pasaulinio ūkio krizė, buvo uždaryta daug verslo bendrovių, nuo 1930 čia stipri Nacionalsocialistų partijos įtaka. Nacių valdymo metais iš Moerso išvyti visi žydai.

Per II pasaulinį karą mieste dirbo daug karo belaisvių (daugiausia iš SSRS ir Lenkijos), karo pabaigoje miestas labai bombarduotas, vėliau senamiestis atstatytas.

20 a. pabaigoje akmens anglių gavyba mažėjo, 21 a. 2 dešimtmetyje uždarytos paskutinės anglių kasyklos.

1975 prie Moerso prijungta Rheinkampo ir kitos gretimos gyvenvietės.