Mogiliãvas (bltr. Магілёў, Mahiliov; rus. Могилёв, Mogiliov), miestas Baltarusijos rytuose, į rytus nuo Minsko, abipus Dniepro; Mogiliavo srities centras.
357 100 gyventojų (2020).
Upių uostas. Per Mogiliavą eina Sankt Peterburgo (Rusija)–Odesos (Ukraina) geležinkelis ir plentas, geležinkeliai į Maskvą (Rusija), Brestą, plentai į Minską, Gomelį, Vitebską. Oro uostas.
Mašinų ir transporto priemonių gamyba, juodoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinio pluošto, farmacijos), statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, asfaltbetonio), baldų, odos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno) pramonė.
Mogiliavo valstybinis universitetas (nuo 1997; 1913 įkurtas mokytojų institutas), Baltarusijos‑Rusijos universitetas (nuo 2003; 1961 įkurtas mašinų gamybos institutas, 2000 reorganizuotas į technikos universitetą), Mogiliavo valstybinis maisto pramonės universitetas, Vidaus reikalų ministerijos institutas.
Gamtos istorijos, dailės, etnografijos, istorijos muziejai, Baltarusijos dailės muziejaus filialas. Dramos, lėlių, muzikinių komedijų teatrai. Parkas (18 a.).
2271
Architektūra
Šv. Mikalojaus cerkvė Mogiliave (1672)
17 a. vienintelis miestas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo 3 gynybinių sienų žiedus su mūriniais vartais ir bokštais: apie pilį, senamiestį ir naujamiestį (19 a. sunaikinti). Išliko barokiniai sakraliniai statiniai: kupolinė Šv. Mikalojaus cerkvė (1672, interjere puošnus pjaustinėtas barokinis ikonostasas), bazilikinė karmelitų Šv. Stanislovo bažnyčia (1738–52, klasicistinis fasadas, 1788, interjere sienos ir skliautai puošti freskomis, 18 a. vidurys, dailininkas P. Petrovskis; nuo 1772 katedra).
Kiti pastatai: Šv. Kazimiero bažnyčia (1605, 1810 perstatyta klasicistiniu stiliumi), rotušė (1681, 2008 perstatyta; istorijos muziejus), dvaro rūmai (1762–85), Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (1869), neorenesansiniai dramos teatro rūmai (1888).
1276
Istorija
Minimas nuo 1267 (vienas seniausių Kijevo Rusios miestų). 13 a. priklausė Smolensko, 14 a. pradžioje – Vitebsko kunigaikštystei, nuo 14 a. 3 dešimtmečio – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 14 a. pabaigoje Mogiliavas buvo Lenkijos karalienės Jadvygos, 1431 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos, 1503–13 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos Elenos valda. 14–18 a. seniūnijos (nuo 1589 ir karaliaus stalo ekonomijos) centras.
1577 gavo Magdeburgo teises, tapo svarbiu amatų (16 a. pabaigoje čia veikė 12, 17 a. pradžioje – 17 cechų) ir tranzitinės prekybos miestu. 16 a. čia susikūrė didelė žydų bendruomenė (Mogiliave posėdžiaudavo Lietuvos žydų seimas).
Mogiliavo rotušė (1681, 2008 perstatyta; istorijos muziejus)
Nuo 1634 stačiatikių vyskupijos (vienintelės to meto Baltarusijoje) centras. Po 17 a. vidurio kazokų sukilimų ir 1700–21 Šiaurės karo Mogiliavas smuko.
Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772 užimtas Rusijos. 1772–78 ir 1802–1919 gubernijos, 1778–1802 vietininkystės centras.
1783–1926 gyvavo Mogiliavo arkivyskupija (1783–98 Mogiliavas buvo jos centras, vėliau arkivyskupas rezidavo Sankt Peterburge), kurios jurisdikcijai priklausė visi Rusijos imperijos (išskyrus Lenkijos karalystę) katalikai.
Per I pasaulinį karą 1915 08–1917 11 Mogiliave veikė Rusijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės būstinė, gyveno imperatorius Nikolajus II.
1918 05–10 Mogiliavas okupuotas Vokietijos kariuomenės. 1919–24 priklausė Rusijos Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai, nuo 1924 – Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. Sovietiniais metais sparčiai plėtota pramonė.
Per II pasaulinį karą 1941–44 Mogiliavą vėl okupavo Vokietija. Per karą sugriautas; atstatytas.
Nuo 1924 rajono, nuo 1938 – ir srities centras.
2271
Lietuviai
19 a. aplink Mogiliavo miestą įsikūrė 6 lietuvių kaimai (21 a. pradžioje iš jų liko vienas – Malkava). Per I pasaulinį karą Mogiliave gyveno evakuotų lietuvių, veikė lietuvių mokykla, nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos Grūdas skyrius. 21 a. pradžioje Mogiliavo mieste gyvena lietuvių, atvykusių iš lietuviškų kaimų, palikuoniai. Jų rūpesčiu buvo sutvarkytos Mogiliavo lietuvių kapinės, pastatytas kryžius. Lituanistinių mokyklų, fakultatyvų, etnografinių ansamblių Mogiliave nėra (su vaikais lietuviškai kalba ir visas religines katalikų šventes švenčia vyresniosios kartos lietuviai).
727