Mogiliãvo arkivyskupijà, Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1783–1926. Įsteigta po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) iš prie Rusijos imperijos prijungtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų – Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų bei dalies Minsko ir Polocko vaivadijų bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos buvusių bendrų valdų Latgaloje. Priklausė apie 100 000 katalikų ir apie 800 000 unitų. Šiose srityse imperatorė Jekaterina II be Apaštalų Sosto sutikimo 1773 įsteigė atskirą Baltarusijos katalikų vyskupiją su centru Mogiliave (jos valdytoju paskirtas vyskupas S. J. Bohušas-Sestšencevičius), 1782 jai suteikė arkivyskupijos titulą. Po ilgų derybų 1783 04 15 popiežius Pijus VI pripažino Mogiliavo arkivyskupiją ir per nuncijų A. Archetį sutvarkė jos įsteigimą pagal bažnytinį kanoną: S. J. Bohušui-Sestšencevičiui buvo suteiktos arkivyskupo metropolito teisės, karmelitų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia Mogiliave paversta katedra, vienuolyne atidaryta kunigų seminarija, sudaryta Mogiliavo arkivyskupijos kapitula ir konsistorija.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795) popiežiaus legatas L. Lita pertvarkė Rusijos imperijos Katalikų Bažnyčią, 1798 Mogiliavo arkivyskupija tapo metropoline arkivyskupija: prie Mogiliavo arkivyskupijos buvo prijungtos Kameneco, Lucko‑Žitomyro, Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos, Mogiliavo arkivyskupijai subordinuota 1850 įsteigta Tiraspolio (Saratovo) vyskupija (jai priklausė Astrachanė ir Sibiras). Plotu ir tikinčiųjų skaičiumi Mogiliavo arkivyskupija buvo didžiausia pasaulyje. 1798 Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas tapo kardinolu. Caro valdžios potvarkiu Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo būstinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą. 19 a., ypač valdant carui Nikolajui I ir Aleksandrui II, siekusiems sunaikinti Rusijoje Katalikų Bažnyčią, arkivyskupo postas dažnai būdavo tuščias. Padėtis kiek pagerėjo 1905 04 17 ir 10 17 paskelbus tolerancijos įstatymus. Sovietų valdžia suardė Mogiliavo arkivyskupijos bažnytinę organizaciją. Arkivyskupas metropolitas E. von Roppas buvo suimtas ir ištremtas, Mogiliavo arkivyskupijos valdytojas J. Cieplakas (1919–23) suimtas, paskui ištremtas iš SSRS.
1926 įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, jos vyskupijos buvo atskirtos nuo Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijos. Popiežius Pijus XI 1926 buvusią Mogiliavo arkivyskupiją padalijo į 6 apaštalines administratūras ir 1 apaštalinį vikariatą (Sibiro), įsteigtą dar 1923, bet SSRS vyriausybė neleido katalikų dvasininkijai jų administruoti. Mogiliavo arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai nurodyti lentelėje.
1