Mogòlų miniatiros mokyklà, stilistinė Indijos tapybos mokykla, plėtota Didžiųjų Mogolų imperatorių (16–18 a.) įkurtose dirbtuvėse. Κlestėjo imperatorių Akbaro (1556–1605), Džahangyro (1605–27) ir Džahan šacho (1628–58) valdymo laikotarpiu. Stiliui susiklostyti įtakos turėjo Persijos, Vakarų Europos tapybos ir grafikos technika, stilistiniai elementai, hinduizmo ir islamo meno tradicijos.
miniatiūra Paukščiai Barane (16 a. pabaiga)
Vieną miniatiūrą dažniausiai kūrė keli menininkai. Jose vaizduoti pasaulietiniai siužetai, plėtotas portreto ir animalistinis žanras, miniatiūromis iliustruoti istorinės, religinės, grožinės literatūros kūriniai. Akbaro valdymo laikotarpiu kurtos epiškos miniatiūros – dekoratyvinio smulkaus piešinio peizažo fone dinamiškos daugiafigūrės kompozicijos. Iliustruota Mahabharata, Ramajana, Persijos epai. Džahangyro valdymo laikotarpio miniatiūrų tapymo maniera rafinuotesnė, būdinga šviesesnis koloritas, tapyta valdovo gyvenimo įvykiai, individualizuoti portretai, kuriems būdinga psichologinė charakteristika, realistine maniera vaizduota paukščiai, gėlės, gyvūnai. Džahan šacho valdymo laikotarpiu miniatiūrų piešiniai ilgainiui tapo griežtesni, šaltesni, vaizduota muzikos švenčių siužetai, įsimylėjėlių poros (kartais intymių pozų) sode arba terasoje. Žymiausias dailininkas – Basavanas (16 a. pabaiga–17 a. pradžia).
Mogolų miniatiūros mokykla. Imperatorius Džahangyras ir Nur Džehan (17 a. pradžia, Berlyno valstybiniai muziejai)
917