mogòtas (isp. mogote – kalvelė, gūbrys), izoliuota stačių šlaitų kalva (karstinis atlikuonis) plokščiadugniame slėnyje arba dauboje; karstinio kraštovaizdžio reljefo forma. Mogotai būna kupolo, bokšto, kūgio pavidalo, kartais pailgi, asimetriški. Viršūnės plokščios, dažnai suapvalintos, šlaitai uolėti. Santykinis aukštis nuo kelių dešimčių iki 200–400 m (kartais daugiau), plotis 10–200 metrų. Dažnai apaugę žole, krūmais, lėkštesnėse vietose – medžiais. Būna pavieniai arba stūkso grupėmis. Juose gausu karstinių urvų, kurie susidaro laipsniškai žemėjant požeminio vandens lygiui. Dažniausiai mogotus supa plokščios aliuvinės lygumos. Atskiriems mogotams būdinga savita (kartais endeminė) augalija ir gyvūnija. Mogotai susiformuoja tropinėse ir subtropinėse srityse tirpių karbonatinių uolienų (klinties, dolomito, marmuro) masyvus veikiant denudacijai; šioms teritorijoms būdinga didelė drėgmė ir kritulių gausa (pvz., musoninių liūčių metu) skatina dūlėjimą ir paviršinio bei požeminio vandens eroziją.
mogotai Viñaleso slėnyje (Kuba)
Ilgainiui (per milijonus metų) laipsniškai žemėjant denudacijos bazei (sausumos paviršius, žemiau kurio prasideda akumuliacija) ir didėjant ištirpusių uolienų plotui (pvz., plečiantis požeminiam urvų ir upių tinklui, jungiantis smegduobėms) susidaro karstinės depresijos su izoliuotais nesuirusiais karstiniais dariniais.
Mogotų yra Pietryčių Azijos ir Karibų jūros baseino šalyse: Filipinuose (Šokoladinės kalvos Boholio saloje), Indonezijoje, Kinijoje (Guilino karstas Lidziango slėnyje), Kuboje (Viñaleso slėnyje, pasaulio paveldo vertybė nuo 1999), Malaizijoje (Ipoho apylinkėse), Puerto Rike, Vietname (Fai Tsi Longo salyne).