Mohendžo Daro (Mohenjo-daro, Moheñdžio Dãras), bronzos amžiaus miestas, vienas didžiausių Harappos kultūros politinių centrų. Buvo Indo dešiniajame krante, 24 km į pietus nuo Larkanos (Sindo provincija, Pakistanas). Nuo 1980 pasaulio paveldo vertybė. Įkurtas apie 3500–2600 pr. Kr., suklestėjo 2600–1900 prieš Kristų. Po 1900 pr. Kr. sunyko. Tuomet mieste galėjo gyventi apie 35 000 žmonių. Miestas, manoma, Indo potvynių sugriautas, 7 kartus pastatai atstatyti toje pačioje vietoje. Tikriausiai žlugo dėl karinio konflikto ar gamtinio kataklizmo, nes pastatų viduje ir gatvėse rasta daug nepalaidotų žmonių griaučių (sindų kalba Mohendjodaro – mirusiųjų kalva). Vėliau aukščiausioje vietoje pastatyta budistų stupa.
Mohendžo Daro griuvėsiai
Architektūra
Miestas stačiakampio plano, neįtvirtintas, daugiau kaip 250 ha ploto. Sudarė 2 dalys. Aukštutiniame mieste (tvirtovėje), apjuostame gynybine siena ir keletu bokštų, buvo keli visuomeninės paskirties pastatai, vadinami grūdų saugykla, susirinkimų sale, kolegija, vonia‑baseinu. Žemutinio miesto gyvenamieji pastatai ir amatininkų dirbtuvės išdėstytos taisyklingais kvartalais, kuriuos skyrė tiesios plačios gatvės. Pastatai statyti iš plytų. Gyvenamieji namai 1–3 aukštų, plokščiais stogais, plytiniais laiptais, su vonia-baseinu pirmame aukšte, tualetais, kai kurie su šuliniais. Pirmasis aukštas dažniausiai iš degtų plytų, kiti – iš medžio. Veikė drenažas, kanalizacija.
Mohendžo Daro stupa
Tyrimai
Mohendžo Daro 1922 surado ir 1922–23 tyrė indų archeologas Rakhaldas Bondyopadhay (Banerji). 1924–25 tyrinėjo Kashinathas Narayanas Dikshitas, 1925–26 – Johno Marshallo vadovaujamos archeologų komandos, 1927–31 – Ernestas J. H. Mackay, 1934 – Q. M. Moneeras, 1936–37 – Kidaras Nathas Puri, 1950 – Mortimeras Wheeleris, 1964–65 – Georgesas F. Dalesas. Vėliau vykdyti tik gelbėjimo ir žvalgomieji kasinėjimai, dažniausiai susiję su atkastų objektų konservavimu ir daliniu restauravimu. Iš viso atkasta apie 1/3 miesto teritorijos. Tyrinėjant aptikta daugybė molinių indų šukių, molinių ir metalinių spaudų su simboliniais, zoomorfiniais ir antropomorfiniais atvaizdais, statulėlių, papuošalų, žaislų, darbo įrankių. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, įvairiais verslais, palaikė prekybos ryšius su šumerais ir Akadu.
spaudai-plombos iš Mohendžo Daro, vaizduojantys sėdintį žmogų ir vienaragį (steatitas, 2,65 × 2,7 cm, 5,08 × 5,08 cm, Islamabado muziejus ir Karači nacionalinis muziejus)
2674