mohikãnai (savivardis mahí kan), Šiaurės Amerikos indėnų algonkinų gentis. Gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijoje, Stockbridge’o‑Mansių rezervacijoje (nuo 1856). 21 amžiaus pradžioje buvo apie 1500 mohikanų. Kaba anglų kalba (mohikanų kalba mahikan išnyko 20 amžiaus 4 dešimtmetyje). Tikintieji – krikščionys protestantai. Svarbiausi mohikanų verslai – miško paruošos, amatai.
17 amžiaus pradžioje mohikanai (apie 4000 žmonių) gyveno Hudsono aukštupio ir vidurupio regione. Svarbiausi verslai buvo lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai), žvejyba, medžioklė, maisto rankiojimas. Gyveno įtvirtintuose kaimuose ant kalvų, po 8–12 metų persikeldavo į naują gyvenamąją vietą. Mohikanų gentis buvo suskirstyta į lokio (Mačkuauch), vilko (Meččauch) ir vėžlio (Tunpauch) totemines gimines. Giminių vadai valdžią paveldėdavo motinos linija, karo vadai buvo renkami. Mohikanai turėjo kalendorinių ritualų, medžioklės ir globėjų, šeimų dievybių, kultų.
1609 mohikanai užmezgė ryšius su europiečiais. 1613 sutartimi leido olandams savo teritorijoje steigti prekybinę faktoriją. 1628 po karo su mohaukais mohikanai paliko savo gyvenamąją teritoriją į vakarus nuo Hudsono upės. Iš europiečių gavę šaunamųjų ginklų mohikanai 1643–45 pavergė delavarų (vappinger ir kitas) gentis, gyvenančias Hudsono deltoje ir dešiniajame krante. 17–18 amžiuje mohikanai olandų ir anglų kolonistų buvo stumiami iš Hudsono upės baseino. Dėl epidemijų ir karų mohikanų skaičius sumažėjo (1700 buvo 500 žmonių). 1740 dauguma mohikanų ir kitų algonkinų persikėlė į Housatonicko upės aukštupio rajone prie protestantų misijos 1735 įkurtą Stockbridge’o kaimą (pamokos mokykloje ir pamaldos bažnyčioje vyko mohikanų kalba). Vis labiau europiečių kolonistų spaudžiami mohikanai irokėzų kvietimu 1783–1786 persikėlė į jų gyvenamą teritoriją ir įkūrė New Stockbridge’o kaimą, vertėsi žemdirbyste ir amatais. 1818–1830 mohikanai persikėlė į Viskonsino valstiją. Mohikanai turi savivaldą, sparčiai asimiliuojasi.