Machmalbaf Mohsen (Mohsen Makhmalbāf, Mohsenas Machmalbãfas) 1957 05 29Teheranas, Irano kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Naujosios bangos Irano kine atstovas. 1972 subūrė pogrindinę islamo fundamentalistų kovotojų grupę. 1974 buvo įkalintas, 1979 (po revoliucijos) paleistas. Kalėdamas susidomėjo menu, literatūra, kinu, pradėjo rašyti noveles, scenarijus filmams. 1996 įkūrė kino mokymo ir prodiusavimo centrą Machmalbafų kino namai Teherane, jame dėsto, 2001 – organizaciją Afganistano vaikų švietimo judėjimas, kuri rūpinasi Afganistano vaikų ugdymu Irane. Pirmieji filmai religinio turinio, ryšku herojų revoliucinės nuotaikos, pasirinkimo būtinybė: Nosuho atgaila (1983), Pabėgimas nuo velnio pas Dievą, Dvi nereginčios akys (abu 1984), Boikotas (1985). 9 dešimtmečio antroje pusėje M. Machmalbafas ištobulino poetinio realizmo stilių, kėlė porevoliucinės Irano visuomenės problemas. Filmų herojai – varguoliai, nelaimėliai, kovojantys už išlikimą (Gatvės pardavėjas, Dviratininkas, abu 1987). 10 dešimtmetyje kūrė filmus apie kiną (Kitą kartą buvo kinas 1992, Salaam Cinema 1995, Nekaltumo akimirksnis 1996), juose ryšku dokumentinė kino prigimtis: atkuriami realūs įvykiai, vaidina neprofesionalūs aktoriai, įvykių dalyviai. Sukūrė etnografinių filmų: Iranietiškas kilimas (1996), Tyla (1998). Juose gausu alegorijų, poetizuojama islamo kultūra, išaukštinamas juslinis pasaulio grožis. Kiti žymesni filmai: Meilės metas (1991), Kandaharas (2001, Kanų kino festivalio prizas), Seksas ir filosofija (Sex & Philosophy 2005).
1863