mokėjimų balansas

mokjimų balánsas, statistinė ataskaita, parodanti šalies tam tikro laikotarpio (mėnesio, ketvirčio, metų) ekonominių operacijų su užsieniu balansą vertine išraiška. Mokėjimų balansas rodo rezidentų (visų šalies jurisdikcijoje esančių fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant vyriausybę) ekonominius santykius su nerezidentais (užsienio šalių fiziniais ir juridiniais asmenimis ir vyriausybėmis), dėl kurių atsiranda tarptautiniai mokėjimai. Visos operacijos apskaitomos nacionaline valiuta faktinėmis kainomis jų įvykdymo metu. Į apskaitą įtraukiami tik per ataskaitinį laikotarpį faktiškai atlikti mokėjimai, neapmokėti įsipareigojimai į mokėjimų balansą nepatenka. Balansinė lentelė sudaroma dvigubo įrašo principu: kredito dalyje rodoma prekių ir paslaugų eksportas ir kapitalo įplaukų gavimas iš užsienio, debeto dalyje – prekių ir paslaugų importas ir kapitalo išmokėjimai (su minuso ženklu). Galutinės debeto ir kredito sumos turi būti lygios. Mokėjimų balansą sudaro einamoji sąskaita (prekybos balansas, suteiktų ir gautų paslaugų balansas, darbo ir investicijų pajamos, einamieji pervedimai), kapitalo ir finansinė sąskaita (neatlygintini kapitalo tarptautiniai pervedimai, investicijos, aukso, užsienio valiutų ir kitų oficialiųjų tarptautinių atsargų pokyčiai), klaidos ir praleidimai (statistiniai netikslumai dėl privataus sektoriaus ekonominių operacijų apskaitos sistemos netobulumo, įskaitant nesutapimus dėl šešėlinės ekonomikos poveikio). Einamoji sąskaita parodo visų šalies prekių ir paslaugų eksporto ir importo skirtumą, kapitalo ir finansinė sąskaita – kapitalo įplaukų ir išmokėjimų skirtumą. Einamosios sąskaitos ir kapitalo ir finansinės sąskaitos (įskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų pokyčius) suma parodo šalies mokėjimų saldą, lygų klaidų ir praleidimų sumai su priešingu ženklu. Jo būklė veikia nacionalinės valiutos kursą: esant teigiamam (pertekliniam) saldui didėja užsienio valiutų atsargos šalyje ir stiprėja nacionalinė valiuta, esant neigiamam (deficitiniam) – mažėja atsargos ir silpnėja nacionalinė valiuta. Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos ilgalaikis deficitas padengiamas parduodant šalies aktyvus arba skolinantis užsienyje, jo mažinimui t. p. gali būti devalvuojama nacionalinė valiuta ar kitaip reguliuojama užsienio prekyba skatinant eksportą ir ribojant importą. Mokėjimų balanso informacija naudojama šalies ekonominei būklei, stabilumui ir kreditingumui vertinti, užsienio prekybai ir nacionalinės valiutos kursui reguliuoti, galimiems pinigų ir fiskalinės politikos padariniams prognozuoti, BVP apskaičiuoti ir kita.

LIETUVOJE mokėjimų balanso apskaitą vykdo Lietuvos bankas pagal Tarptautinio valiutos fondo metodines rekomendacijas. Duomenys apie prekių eksportą ir importą gaunami iš muitinių ir pasienio punktų, apie kapitalo judėjimą – iš įvairių finansų institucijų ataskaitų. Lietuvos einamoji sąskaita daugelį metų buvo deficitinė, prekių importas didesnis už eksportą, tai vertė imti paskolas, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje ir mažinti oficialiąsias tarptautines atsargas. Kita vertus, paslaugų eksportas didėja, užsienio šalyse dirbantys Lietuvos piliečiai perveda į Lietuvą vis daugiau pinigų. Dėl šio veiksnio poveikio 2009 einamoji sąskaita pirmą kartą tapo perteklinė, ji t. p. buvo perteklinė 2013–14 ir 2017–18. Lietuvos mokėjimų balansas 1995–2018 parodytas lentelėje.

*Lietuvos banko duomenys

**mln. eurų

2708