mókestis už valstýbinius gamtõs šteklius, ekologinis mokestis, kurį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už valstybei priklausančių gamtinių išteklių naudojimą. Imamas už naudingųjų iškasenų gavybą, vandens, miškų ūkio, laukinės gyvūnijos objektų naudojimą siekiant skatinti ekonominius subjektus taupiai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius, išsaugoti jų kiekį ir kokybę. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydis nustatomas pagal sunaudotą gamtinių išteklių kiekį, jų rūšis, kokybės kategorijas, panaudojimo paskirtį.
LIETUVOJE mokestis už valstybinius gamtos išteklius įvestas 1991 ir imamas už gamtinių išteklių, kuriems išgauti reikia leidimo (naudingųjų iškasenų, paviršinio, požeminio, mineralinio vandens, statybinio grunto), ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Mokestis už gamtinių išteklių išgavimą mokamas kartą per ketvirtį nuo mokestiniu laikotarpiu faktiškai išgauto šių išteklių kiekio (pvz., už vieną kubinį metrą durpių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas yra 0,80 euro, už vieną kubinį metrą žvyro – 0,42 euro, už vieną kubinį metrą gydymo įstaigose naudojamo mineralinio vandens – 2,14 euro, už vieną kilogramą iki 40 milimetrų dydžio gintaro – 280 eurų). Mokestis už medžiojamuosius gyvūnus mokamas kartą per metus nuo mokesčio mokėtojo naudojamų medžioklės plotų dydžio, jo tarifas yra 0,06–1,04 euro/hektaras per metus pagal medžioklės plotų (miškų, laukų, vandens telkinių) kategorijas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai periodiškai indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą; už nedeklaruotą gamtinių išteklių išgavimą ar jų išgavimą be leidimo mokestis už valstybinius gamtos išteklius didinamas 10 kartų. 2017 valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sudarė 21,6 mln. eurų.