Mókslo ir enciklopèdijų leidýbos ceñtras, iki 2010 Mókslo ir enciklopèdijų leidýbos institùtas, mokslo leidybos įstaiga. Yra Vilniuje. 1997 reorganizavus Mokslo ir enciklopedijų leidyklą (įkurta 1992, sujungus Mokslo leidyklą ir Valstybinę enciklopedijų leidyklą) įkurtas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2010 tapo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru. Nuo 2023 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro logotipas
Enciklopediniai leidiniai
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas Vilniaus knygų mugėje 2019
Centras rengia ir leidžia visuotines (išleista spausdintinė Visuotinė lietuvių enciklopedija 26 t. 2001–2015), šakines (Chemijos enciklopedija, 2015, Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999 22008, Muzikos enciklopedija 3 t. 2000–2007, Technikos enciklopedija 4 t. 2000–2010, Žemės ūkio enciklopedija 3 t. 1998–2007) ir regionines (Mažosios Lietuvos enciklopedija 4 t. 2000–2009) enciklopedijas, enciklopediją Lietuva (4 t. 2008–2015).
Žodynai ir kiti leidiniai
Leidžia knygų serijas moksleiviams (Lietuva, nuo 2006), visuomenės, gamtos ir technikos mokslų monografijas, filologinius (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 2000, Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos 2002, J. Palionio XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas 2004, J. Križinausko, S. Smagurausko Didysis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas / Das Große Deutsch-Litauische Wörterbuch 2 d. 2006, Pasaulio vietovardžiai. Europa 2006, Pasaulio vietovardžiai. Amerika 2008, Pasaulio vietovardžiai. Afrika, Antarktida, Australija, Okeanija 2010, Pasaulio vietovardžiai. Azija 2 d. 2012–2014, K. Kuzavinio, B. Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodynas 2007 ir kitus) ir terminų (V. J. Valiukėno, P. J. Žilinsko Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas 2006 ir kitus) žodynus, esperantininkų literatūrą, vadovus ir žinynus (Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.) 2004, JAV lietuviai 2 t. 1998–2003, Lietuvos istorija 2 t. 2011–2016 ir kiti), vadovėlius aukštosioms mokykloms, informacinius leidinius, Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo ir technikos paveldo veikalus, lietuvių raštijos ir etninės kultūros paminklus, Lietuvos ir užsienio autorių mokslo veikalus, mokslo populiarinamąsias knygas, elektroninius žodynus, periodinį bendrinės kalbos žurnalą Gimtoji kalba.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos knygos
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras iki 2022 iš viso išleido daugiau kaip 500, per metus išleidžiama apie 15 pavadinimų knygų, daugiausia istorijos, lituanistikos, filosofijos tematikos.
Svarbesni naujesni leidiniai: H.-G. Gadamerio Tiesa ir metodas. Pamatiniai filosofinės hermeneutikos bruožai (2019), M. Tamošaičio Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi. Politikas Mykolas Sleževičius (2020), A. M. Budreckio Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir darbai (2021), A. Eidinto Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais (2021), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Fotografija. Photography (2022).
Internetinė enciklopedija
Nuo 2017 kuriama internetinė enciklopedija (www.vle.lt), į kurią perkelti visi Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsniai. Ji nuolat atnaujinama ir plėtojama diegiant papildomas funkcijas, bendradarbiaujama su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir kitais archyvais, Lietuvos radijumi ir televizija, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, mokslo institutais, muziejais ir kitomis įstaigomis.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kaupia informacijos bazę daugiatomiams enciklopediniams leidiniams, kuria kompiuterinę mokslinės (enciklopedinės, leksikografinės) informacijos apdorojimo metodiką.
pastatas (Ukmergės gatvėje), kuriame buvo įsikūręs Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Vadovai
Vadovai: Algirdas Antanas Kiselis (1997–99), R. P. Kareckas (1999–2022), Arturas Mickevičius (nuo 2023).
įėjimas į pastatą (L. Asanavičiūtės gatvėje), kuriame iki 2018 pabaigos buvo įsikūręs Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
MELC