mókslo ir tèchnikos pažangà, mokslo ir technikos raida ir jų laimėjimų pritaikymas kuriant naujas technologijas, produktus, gerinant gamybos, transporto, paslaugų, socialinės infrastruktūros efektyvumą ir kokybę, geriau tenkinant žmonių poreikius.
Mokslo ir technikos pažanga yra vienas svarbiausių socialinės pažangos veiksnių. Mokslo ir technikos pažangos raidoje skiriami trys svarbiausi etapai.
Pirmasis raidos etapas
Iki 16 amžiaus mokslo raida buvo lėta ir mažai veikė materialinės gamybos ir technikos plėtrą. Mokslininkai daugiausia kaupė ir saugojo empirinę pasaulio pažinimo patirtį, amatų paslaptis, receptus. 16 amžiuje prekybai, jūreivystei, manufaktūroms prireikė teoriniais ir eksperimentiniais būdais spręsti konkrečius praktinius uždavinius, dėl to teorinė mokslinė ir praktinė techninė veikla ėmė artėti, prasidėjo mokslo ir technikos pažangos pirmasis etapas. Didžiausią įtaką mokslo ir technikos suartėjimui padarė kompaso, parako, knygų spausdinimo išradimas ir Didieji geografiniai atradimai. Manufaktūrinėje gamyboje pradėta naudoti vandens malūnus, taikyti chemines technologijas.
Antrasis raidos etapas
Antrasis etapas siejamas su garo mašinos išradimu ir mašininės gamybos paplitimu 18 amžiaus pabaigoje (pramoninė revoliucija). Manufaktūras pakeitė dideli fabrikai ir gamyklos, taikančios sudėtingesnes gamybos technologijas, kurioms tobulinti buvo vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai. Dėl mokslo ir technikos pažangos poveikio išsivysčiusiose šalyse 19 amžiuje susiformavo industrinė visuomenė, padidėjo gyventojų išsilavinimo ir kultūros lygis. Neatpažįstamai pasikeitė transporto ir ryšių sistema, atsirado geležinkeliai, garlaiviai, telegrafas, 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje – radijas, automobilių ir orlaivių transportas. Svarbiais energijos šaltiniais tapo nafta ir elektra. Kartu suintensyvėjo pasaulio militarizacijos procesai, pažangiausios mokslinės technologijos buvo taikomos kuriant naujus ginklus.
Trečiasis raidos etapas
Trečiasis etapas (vadinamoji mokslinė techninė revoliucija) prasidėjo 20 amžiaus viduryje. Šiuo laikotarpiu mokslo ir technikos pažanga radikaliai pakeitė ne tik pramonės ir transporto sektorius, bet ir žemės ūkį, švietimą, sveikatos apsaugą, žmonių buitį. Mokslas plėtojasi sparčiau nei technika ir gamyba, tampa nuolatinės pažangos varikliu. Naujų krypčių moksliniai tyrimai (branduolinė fizika, radioelektronika, informatika, biochemija, genetika ir kitos kryptys) lėmė naujų gamybos šakų, pagrįstų aukštosiomis technologijomis, atsiradimą. Nuo 20 amžiaus šešto dešimtmečio moksliniuose tyrimuose, gamyboje ir valdyme paplito elektroninės skaičiavimo mašinos, vėliau jų pagrindu buvo sukurti asmeniniai kompiuteriai. Dėl informacinių technologijų plėtros 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje labai padidėjo informacijos ekonominė ir socialinė reikšmė, padaugėjo masinės komunikacijos ir informacijos priemonių. Pramonėje kompleksiškai automatizuojama gamyba, jos kontrolė ir valdymas, naudojamos naujos energijos rūšys (pavyzdžiui, branduolinė energija), kuriamos naujos medžiagos. Mokslinis darbas tapo masine profesija.
Darbo mokslinio organizavimo, darbuotojų motyvacijos ir tarpusavio santykių, sudėtingų techninių uždavinių sprendimo problemas pradėjo tirti socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai – ekonomistai, sociologai, psichologai, kalbininkai, logikai.
Dėl mokslo ir technikos pažangos poveikio suintensyvėjo urbanizacija, daugumai pasaulio gyventojų tapo prieinamas švietimas ir sveikatos apsauga, bet kartu technikos raida sukėlė rimtų ekologinių ir užimtumo problemų.
2271
mokslinė techninė revoliucija