mókslo populiãrinamoji literatūrà, nespecialistams skirti veikalai apie mokslą ir jo kūrėjus. Pagrindinė funkcija – supažindinti skaitytojus su svarbiausiais mokslo laimėjimais, tyrimų kryptimis, metodais. Mokslo populiarinamoji literatūra, turinti ne tik pažintinę ar pedagoginę, bet ir filosofinę estetinę reikšmę, dar vadinama moksline grožine literatūra. Mokslo populiarinamuosius leidinius rašo mokslininkai ir literatai. Mokslo populiarinamosios literatūros veikalų forma priklauso nuo adresato: gali būti skirta kitų mokslo šakų specialistams, vaikams ir paaugliams, plačiajai skaitytojų auditorijai. Pagal turinį skiriama: mokslo pagrindų, tam tikrų problemų aptarimai, mokslininkų biografijos, kelionių aprašymai, įdomių faktų rinkiniai, įvairios enciklopedijos, žinynai, iš dalies mokslinė fantastinė literatūra (fantastinė literatūra).
Pirmuosius mokslo populiarinamosios literatūros veikalus ir traktatus parašė antikos filosofai ir rašytojai, žymiausias jų – romėnų poetas Lukrecijus. Mokslo populiarinamosios literatūros veikalų parašė V. Arsenjevas, I. Asimovas, A. E. Brehmas, K. Ciolkovskis, M. Faraday, prancūzų astronomas N. C. Flammarionas (1842–1925), Jungtinių Amerikos Valstijų matematikas M. Gardneris (1914–2010), istorikas bei biologas S. J. Gouldas (1941–2002), E. Haeckelis, S. W. Hawkingas, vokiečių matematikas W. Lietzmannas (1880–1959), M. Lomonosovas, prancūzų matematikas B. Mandelbrot, C. E. Saganas, A. Stoletovas ir kiti. Žymesni mokslo populiarinamosios literatūros leidiniai – Jungtinėse Amerikos Valstijose leižiami žurnalai Scientific American (nuo 1845), Popular science (nuo 1872), Science News (nuo 1922), straipsnių rinkinių antologija Geriausi Amerikos mokslo ir gamtos rašiniai (The Best American Science and Nature Writings, nuo 2000), Didžiojoje Britanijoje – mėnesiniai žurnalai Discover (nuo 1980), BBC Focus (nuo 2005), Australijoje – žurnalas Cosmos Magazine (nuo 2004), Rusijoje leidžiama biografinių knygų serija Įžymių žmonių gyvenimai (Žizn' zamečatel'nych ljudej 1890–1907, nuo 1933), knygų serija Dinastija (nuo 2001).
Mokslo populiarinamoji literatūra Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. mokslo populiarinamosios literatūros veikalų parašė S. Daukantas, L. Ivinskis (mokslo populiarinamųjų straipsnių paskelbta ir L. Ivinskio kalendoriuose). 20 a.–21 a. pradžios žymesni autoriai – J. Adomaitis‑Šernas, V. Baltrūnas, K. Boruta, A. Liekis, P. Mašiotas, T. Ivanauskas, J. Požela, T. Stanislovas (1903–75), R. Subačius, P. Tarasenka, A. Vaicekauskas (g. 1962), A. Vanagas ir kiti. Mokslo populiarinamosios literatūros išleido leidyklos Mokslas, Mintis, Vaga, Šviesa. Populiarios serijos: Akiratis (1979–84 leido Mintis), Gamta ir žmogus (1977–90 – Mokslas), Horizontai (1968–85 – Vaga, 1985–90 – Vyturys), Kalba ir žmonės (1979–90 – Mokslas), Kultūrų pėdsakais (1972–79 – Vaga, 1981–91 – Mokslas), Mokslo horizontai (1978–82 – Mokslas), Mokslo naujienos visiems (1964–75 – Mintis, 1975–83 – Mokslas), Mokslo populiarinimo bibliotekėlė (1954–58 – Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla), Noriu žinoti (1965–85 – Vaga, 1985–91 – Vyturys), biografijų serija Siluetai (1971–84 – Vaga, 1985–92 – Vyturys). Mokslo populiarinamųjų straipsnių daugiausia paskelbta periodiniuose leidiniuose Gamta (1936–40), Kompiuterija (dienraščio Lietuvos Rytas priedas, 1997–2008), Kultūra (1923–41), Metai (nuo 1991), Mokslas ir gyvenimas (nuo 1957), Mokslas ir technika (nuo 1959), Mokslo Lietuva (nuo 1989). Nuo 2004 veikia internetinė svetainė technologijos.lt. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2003 organizuoja mokslo populiarinamųjų darbų konkursą.
mokslinė grožinė literatūra
2271