mokslo psichologija
mókslo psichològija, mokslotyros ir psichologijos tarpinė sritis, kurios tyrinėjimų objektas yra žinių gavimo ir plėtros psichologiniai mechanizmai ir veiksniai, mokslininkų ir jų grupių elgesys bei sąveikos. Mokslo psichologija taiko psichologijos tyrimo ir poveikio metodus mokslinei veiklai analizuoti ir efektyvinti. Yra susiformavusios kelios mokslo psichologijos sritys.
Bendroji mokslo psichologija tiria pačius bendriausius individualios ar grupinės mokslinės veiklos aspektus, kognityvioji mokslo psichologija – mokslinės veiklos pažintinius aspektus ir pažinimo procesų (ypač suvokimo, atminties, mąstymo ir kalbos) svarbą moksliniams faktams gauti, analizuoti ir panaudoti, socialinė mokslo psichologija – mokslinės veiklos socialinius psichologinius aspektus (mokslininkų grupių formavimąsi ir dinamiką, lyderystę, mokslo mokyklų susidarymą, mokslo ir visuomenės sąsajas), organizacinė mokslo psichologija – intelektinio (protinio) darbo organizavimą ir dėsningumus, istorinė mokslo psichologija – mokslinės minties ir mokslinio mąstymo, mokslinės veiklos organizavimo formavimąsi plėtojantis civilizacijai, edukacinė (pedagoginė) mokslo psichologija – mokslinės veiklos mokymo ir mokymosi aspektus, mokslui gabių asmenų psichologinius ypatumus. Mokslo psichologijos tyrėjai didelę reikšmę skiria mokslininkų asmenybei, jos raidos veiksniams ir struktūros ypatumams, mokslinės veiklos motyvacijai. 2006 Zacatecase (Meksika) įkurta Tarptautinė mokslo ir technikos psichologijos draugija (The International Society for the Psychology of Science and Technology), ji nuo 2008 leidžia žurnalą. Journal of Psychology of Science and Technology.
LIETUVOJE mokslo, kaip pažinimo ir kaip intelektinės veiklos organizavimo, psichologiniai aspektai (nesistemiški) kartais keliami mokslo filosofų, sociologų, vadybos teoretikų ir kitų mokslo tyrėjų darbuose.
1868