mokslótyra, disciplina, nagrinėjanti mokslo, kaip žinių sistemos, plėtros ir funkcionavimo ypatumus, mokslo organizavimą ir valdymą, mokslo kolektyvų ir institucijų veiklą, jų sąveiką su kitais socialiniais institutais. Mokslotyra nėra vientisa teorija, ją sudaro tarpusavyje susiję tyrinėjimai – mokslo sociologija, mokslo ekonomika, mokslo psichologija, mokslo kultūrologija, mokslo vadyba, žinojimo sociologija ir kita.
F. Baconas įžvelgė socialinių veiksnių reikšmę mokslo raidai. É. Durkheimas aiškino mokslo socialinį sąlygotumą. Jo nuomone, logikos kategorijas ir taisykles, taip pat jėgos, laiko ir erdvės idėjas įvairios žmonių grupės supranta nevienodai, šis supratimas yra kultūriškai sąlygotas. 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje itin suintensyvėjo mokslo socialinio reikšmingumo ir socialinių sąlygų reikšmės mokslui tyrinėjimai. R. K. Mertonas iškėlė prielaidą, kad 17–18 amžiaus mokslo revoliuciją lėmė puritonų religinis požiūris. Tyrinėdamas mokslo kūrėjų veiklą ir remdamasis mokslo istorija suformulavo normas, kuriomis vadovaujasi mokslinė bendruomenė. Tai paskatino diskusijas dėl mokslo politikos teorinių pagrindų plėtotės, dėl priemonių mokslo efektyvumui didinti kūrimo, mokslinių tyrimų organizavimo ir valdymo principų nustatymo ir kita. K. Mannheimas teigė, kad socialiniai ir politiniai institutai turi būti tvarkomi remiantis mokslu. J. Habermasas skyrė politiką ir mokslą kaip skirtingomis racionalumo formomis besiremiančias sritis.
Šiuolaikinė mokslotyra persipynusi su mokslo filosofija, mokslo istorija, sociologija, psichologija, politine filosofija. Mokslotyra analizuoja mokslinės veiklos įvairius aspektus – komunikacinius ir informacinius mokslo procesus, mokslinio tyrimo institucijų veiklą, mokslinių kolektyvų valdymą, mokslo darbuotojų rengimą ir jų veiklos vertinimą. Skiriama analitinė ir normatyvinė mokslotyra. Analitinė mokslotyra siekia atskleisti mokslo, kaip socialinio instituto, raidos dėsningumus, jo sąveiką su kitais socialiniais institutais, taiko istorijos, sociologijos, ekonomikos ir kitus metodus. Mokslinio kūrybingumo analizė remiasi psichologiniais ir socialiniais duomenimis. Tiriant komunikacinius ir informacinius mokslo procesus plačiai taikomi matematinės statistikos ir tikimybių teorijos, taip pat sprendimų ir lošimų teorijų metodai. Normatyvinio tyrimo tikslas – valstybinės mokslo politikos teorinių principų formavimas, mokslinės veiklos efektyvumo didinimas, mokslo valdymo tyrimas ir kita.
L: T. Kuhn Mokslo revoliucijų struktūra Vilnius 2001; N. R. Hanson Perception and Discovery San Francisco 1969; R. K. Merton Science, Technology and Society in Seventeenth-Century England New York 1970; M. Mulkay Science and the Sociology of Knowledge London 1979.
1151