Mókslų akadèmija (Académie des sciences), viena iš penkių Prancūzijos instituto mokslo įstaigų, vienijanti Prancūzijos ir užsienio mokslininkus. Turi 2 skyrius: Matematikos, fizikos ir Visatos mokslų bei jų taikomųjų darbų (turi Matematikos, Fizikos, Mechanikos ir informatikos mokslų, Visatos mokslų sekcijas) ir Chemijos, biologijos ir medicinos mokslų bei jų taikomųjų darbų (turi Chemijos, Molekulinės, ląstelės biologijos ir genomikos, Sistemų biologijos, Žmogaus biologijos ir medicinos mokslų sekcijas). 2009 buvo 254 tikrieji nariai (viena jų – F. Barré‑Sinoussi – medicinos srities Nobelio premijos laureatė), 117 narių korespondentų, 136 užsienio nariai. Mokslų akademija skelbia pranešimus, teikia rekomendacijas, nuo 1835 leidžia žurnalą Les Comptes rendus de l’Académie des sciences (septynios serijos), nuo 1998 knygų seriją Mokslininkų atsiminimų kolekcija (Collection Mémoire de la science), nuo 2001 žurnalą La Lettre de l’Académie des sciences. Teikia premijas.
1666 Paryžiuje įkurta Generalinė akademija (steigėjas – Prancūzijos valstybės veikėjas J.-B. Colbert’as). 1699 Prancūzijos karalius Liudvikas XIV jai suteikė Karališkosios akademijos vardą (buveinė Luvre). 1793 Konvento nutarimu uždaryta. 1795 įsteigtas Nacionalinis mokslų ir menų institutas (nuo 1816 Prancūzijos institutas). 1818 šio instituto Fizikos ir matematikos skyrius tapo autonomiškas ir pavadintas Mokslų akademija.
Generalinė akademija; Karališkoji akademija