mókymas, viena svarbiausių ugdymo funkcijų – vadovavimas mokymuisi. Tai yra tikslingas, nuoseklus ir aktualus ugdytojo ir ugdytinio veikimas, skatinantis ir organizuojantis ugdytinio pažintinę ir praktinę veiklą.
Mokymo pagrindinė forma – pamoka, kitos formos – seminaras, kolokviumas, konsultacija, ekskursija, savarankiškas mokymasis namie, įvairios pratybos (laboratorijose, dirbtuvėse, mokomosiose ekspedicijose). Mokymas vyksta formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijose, ugdytojui tiesiogiai bendraujant su ugdytiniais (pvz., per pamoką) arba tarpiškai – naudojantis knygomis ir kitomis mokymo priemonėmis (mokomosios priemonės).
Mokymas ir mokymasis sudaro vientisą tikslingą pedagoginį procesą, kuriame perteikiamos ir perimamos mokslinės žinios, formuojami praktiniai įgūdžiai, mokėjimai, visapusiškai ugdomas žmogus. Mokymo procese mokytojas (dėstytojas) ugdo mokinių interesą mokytis, teikia jiems reikiamas žinias, organizuoja jų mokymąsi, vertina, kaip išmokstama. Čia atsiskleidžia ir tobulėja pažintiniai ir kūrybiniai žmogaus gabumai, formuojasi pasaulėžiūra, įgyvendinami protinio ir fizinio, darbinio, dorinio ir estetinio ugdymo uždaviniai.
Mokymo tikslai pasiekiami mokymo proceso etapais – mokymo logikos sąlygojamais ugdytojo ir ugdytinio veiklos laikotarpiais tam tikram didaktiniam tikslui pasiekti. Skiriami mokymo proceso 5 pagrindiniai etapai: mokinio parengimas naujai temai mokytis (sudominama tema, parodoma, kuo įdomios ir reikšmingos naujosios žinios praktikai, bendrajam išsilavinimui ir kita), žinių perteikimas ir jų išmokimas (padedama suvokti, demonstruojami arba iliustruojami objektai, objektas skaidomas dalimis, požymiais, elementais, nustatomi nagrinėjamų objektų bendrieji požymiai, tai yra daromos išvados remiantis esminiais požymiais), naujos medžiagos įtvirtinimas (išskiriamos svarbiausios žinios, jos tikslingai įtvirtinamos, vėliau prie jų grįžtama ir kartojama), mokinių savarankiškas darbas (skirtas gilinti per pamoką įgytas žinias, ugdyti mokinių valią, tvarkingumą, savikontrolę ir kitas tik dirbant savarankiškai įgyjamas būdo ypatybes, formuoti mokėjimus ir įgūdžius, pritaikyti žinias praktikoje) ir mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių tikrinimas ir vertinimas.
Mokymo tikslus (mokymąsi, lavinimą ir ugdymą), mokymo turinį, mokymo metodus, organizavimo formas ir metodus (ugdymo sistemos) tiria didaktika, glaudžiai susijusi su edukologija ir pedagogika. Įvairių mokomųjų dalykų dėstymo specifiką (jų dėstymo uždavinius, turinį, metodus ir organizacines formas) nagrinėja tų dalykų dėstymo metodikos.
Mokymo tikslus, turinį, organizavimą ir metodus visuose visuomenės raidos etapuose lemia materialinė ir dvasinė kultūra, socialinių vertybių pagrindai (žinios ir pažiūros, mokėjimai, įgūdžiai, bendravimo normos). Sparčiai plėtojantis mokslui ir informacinėms technologijoms vis didesnę reikšmę turi savišvieta.