Mókytojo knygà, Kohèleto knygà, Ekleziãstas (gr. ekklēsiastēs – kalbėtojas, oratorius eklesijoje), viena Senojo Testamento Išminties knygų. Hebrajų Biblijoje – viena Raštų rinkinio knygų. Parašyta hebrajų kalba, pavadinimu (hebr. qōhelet) susijusi su bendruomenės ar susirinkimo (hebr. qāhāl) vadovo asmeniu arba pareigybe; teksto nuoroda (Dovydo sūnaus, Jeruzalės karaliaus 1, 1) grindžiamoje tradicijoje priskiriama karaliui Saliamonui (970–933 prieš Kristų), bet pagal rabinizmo literatūrai artimą stilių ir tematiką datuotina apie 300 prieš Kristų; pradžia (1, 1) ir pabaiga (12, 9–14) laikomos vėlesniais prierašais. Seniausi (175–150 prieš Kristų) nuorašai išlikę Kumrano rankraščiuose (4Q109; 4Q110). Mokytojo knygą sudaro 4 dalys: netikrumo dėl ateities išgyvenimas (1, 2–4, 16), pamokymai (4, 17–6, 9), neteisingumo bei mirties apmąstymai (6, 10–8, 17), jų apibendrinimas (9, 1–12, 8). Nerimastingoje akivaizdoje su savo paskirties slėpiniu konstatuojama bet kokių žmogaus pastangų šiame pasaulyje bergždumas, taikliai išreikštas atsklandos (1, 2) ir užsklandos (12, 8) formule Miglų migla! (vertimo variantai – rūkų rūkas, tuštybių tuštybė) ir iš viso 34 kartus pavartotu žodžiu migla (tai irgi migla – 13 kartų, migla ir vėjų vaikymasis – 7, tai tik migla – 4, viskas migla – 2 ir kita). Skeptiškai žiūrima į išmintį, nors ir vertesnę už kvailumą, ypač valstybės reikaluose (4, 13; 7, 5–12. 19; 9, 17–18 ir kitus), bet nepadedančią pažinti Dievo ir perprasti jo tikslų (3, 11; 8, 16–17), juo labiau pakeisti pasaulio į gera (Kas gali ištiesinti, ką jis padarė kreiva? 7, 13). Kai kuriais motyvais Mokytojo knyga artima Egipto, Mesopotamijos, Šumero ir Akado literatūrai, ryšys su senovės graikų filosofijos mintimi neaiškus, bet yra tam tikro bendrumo su epikūrininkais, stoikais ir kinikais. Su Patarlių knyga sieja aiškaus siužeto nebuvimas, o su Jobo knyga – polinkis į spekuliatyvią kritinę mąstyseną, grindžiamą autoriaus asmenine patirtimi – mačiau (1, 14; 9, 13), stebėjau (3, 10), suvokiau (2, 14; 3, 12. 14), tariau (sau) širdyje (2, 1. 15). Ritmine proza parašytame tekste gausu paralelizmų ir beveik litanijos pobūdžio pakartojimų, ilgų ir dažniausiai sudėtingų sakinių sintaksė gana skurdi. Būdinga autobiografinis pasakojimas (1, 12–2, 26), palyginimas (9, 14–15), alegorija (12, 2–6), aforizmas (4, 6), patarlė (1, 15), pamokymas (5, 1–8) ir kiti žanrai. Dievas, arba veikiau Dievybė (hebr. ’ēlōhīm), suvokiamas kaip Kūrėjas (12, 1), žmogų sukūręs gerą (7, 29), todėl reikia jį gerbti (3, 14) ir pagarbiai jo bijoti (5, 6; 7, 18; 8, 12), nes kiekvieną jis teis pagal jo darbus (3, 17; 11, 9). Neįpuldamas nei į gilų pesimizmą, nei į lėkštą optimizmą, Mokytojo knygos autorius lieka veikiau realistas, apsėstas tiesos ieškojimo ir absoliuto ilgesio. Veikiausiai todėl tik 2 a. po Kristaus Mokytojo knyga galutinai įsitvirtino hebrajų Biblijos kanone ir iki šiol judėjų (daugiausia aškenazių) kasmet skaitoma per Palapinių šventę (rugsėjį–spalį). NT, be parafrazių (1, 2 – Rom 8, 20; 3, 4 – Mt 11, 17; 5, 1 – Mt 6, 7 ir Jok 1, 19; 5, 7 – Kol 4, 1; 5, 14 – 1 Tim 6, 7; 7, 9 – Jok 1, 19; 7, 20 – Rom 3, 10; 8, 15 – Lk 12, 19; 9, 7 – Apd 2, 46; 9, 8 – Mt 6, 17; 11, 5 – Jn 3, 8; 12, 14 – 2 Kor 5, 10), tiesioginių Mokytojo knygos citatų nėra, bet jos perikopės įtrauktos į katalikų mišiolo (1, 2; 2, 21–23 – C ciklo XVIII eilinio laiko sekmadienį, 1, 2–11 – II ciklo XXV eilinės savaitės ketvirtadienį, 11, 9–12, 8 – tos pačios savaitės šeštadienį) ir evangelikų reformatų bei evangelikų liuteronų perikopių knygos (3, 1–14 – 24 sekmadienį po Švenčiausiosios Trejybės šventės) skaitinius. Mokytojo knyga gausiai komentuojama krikščionių (Ipolitas Romietis, mirė 235, Origenas, Dionisijas Aleksandrijietis, Grigalius Nisietis, Didimas, Euagrijus Pontietis, Jeronimas, Grigalius I Didysis, Alkuinas) ir judėjų egzegetų (Mokytojo knygos didysis midrašas 640–900). Garsioji priešinamų 14 porų sentencijų seka (3, 2–8: Laikas gimti ir laikas mirti), kaip ir visa Mokytojo knyga, ir dabar interpretuojama (P. Kreefto Trys gyvenimo filosofijos / Three Philosophies of Life 1989).
L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 3 Vilnius 1996; Mokytojo knyga, arba Ekleziastas Vilnius 1998.
2919