molasà (pranc. mollasse < lot. mollis – minkštas), rupių klastinių (nuotrupinių) uolienų storymė, kalnodaros pabaigoje užpildžiusi susidariusius priekalnių ir tarpukalnių įlinkius. Molasa susidaro yrant kylančių kalnų sistemoms, slūgso daugiausia ant flišo. Molasą sudaro sausumos arba jūros apsemtos lygumos uolienos, suklostytos upių ir laikinų vandens srautų. Joje dažnai būna anglingų nuogulų ir halogeninių uolienų bei ugnikalnių veiklos produktų tarpsluoksnių. Molasą sudaro beveik visos nuotrupinės uolienos: nesusicementavusios − rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis, aleuritas, priemolis, priesmėlis, molis, susicementavusios − riedulių ir gargždo konglomeratai, brekčijos, gravelitas, smiltainis, aleurolitas, argilitas. Molasai būdinga nerūšiuotumas ir gradacinis sluoksniuotumas (dalelių dydis mažėja iš apačios į viršų). Molasų storis dažnai siekia keletą kilometrų, periodiškai pasikartojančių sluoksnių – nuo kelių iki kelių dešimčių metrų.
838