Moldãvijos architektūrà
Tradicinė architektūra
tradicinis moldavų ūkinis pastatas Butuceni (Orhei rajonas)
Iš kriauklainio, plaušaplyčių, medžio nuo seno statyti stačiakampio plano gyvenamieji namai su galerijomis, dengti dvišlaičiais arba keturšlaičiais šiaudų arba meldų stogais. Medinės namų detalės drožinėtos, išorinės molinės sienos dažytos (daugiausia mėlyna spalva), vidinės dekoruotos augalinių motyvų ornamentais.
10–17 amžius
Sorocos tvirtovė su bokštais ir arkiniais įvažiavimais (1499, perstatyta 1543)
10–11 a. iš žemės ir medžio arba akmens ir medžio pradėta statyti miestų įtvirtinimus. Nuo 14 a. vidurio miestai statyti su tvirtove, apjuosta akmeninėmis sienomis (tvirtovės su bokštais ir arkiniais įvažiavimais Sorocoje, 1543, Tighinoje, 16 amžius). 14–15 a. gyvenamieji namai dažniausiai mediniai arba plūktos žemės, vėliau – akmeniniai, pastatyta rūmų, pirčių, mauzoliejų (išliko rūmų griuvėsių Senajame Orhei, 14–15 amžius). 16 a. susiklostė stačiatikių architektūros vietinė statybos tradicija; statytos vienanavės be kupolo, su priebažnyčiu ir apside (Dievo Motinos Ėmimo į dangų Căuşeni, 16 a. vidurys) arba su trimis apsidėmis (Kaprijonos vienuolyno Dievo Motinos Ėmimo į dangų, 16 a. vidurys) cerkvės. Uolose iškirsta vienuolynų (Saharnos, Japcos vienuolynai, abu 16–17 a., Ţipovos vienuolynas, 16–17 a., rekonstruotas 19 a. pirmoje pusėje), cerkvių (Šv. Mikalojaus, prie Buticeni, 1675).
18–19 amžius
18 a. pastatyta cerkvių (Dievo Motinos Gimimo, 1752, Šv. Konstantino ir Elenos, 1777, abi Kišiniove, Šv. Mikalojaus soboras Bălţi, 1795) su vadinamuoju moldavų skliautu, kurį sudaro kupolo būgną laikančios arkos (Rudi vienuolyno Švenčiausiosios Trejybės cerkvė, 1774). Medinės 18 a. cerkvės dažniausiai stačiakampio arba aštuonkampio plano, su valminiu stogu. Sakraliniai pastatai puošti sienų tapyba, ikonomis, turinčiomis liaudies dailės, vėlyvojo bizantiškojo stiliaus, Balkanų šalių tapybos bruožų, eksterjero dekorui būdinga aklinoji arka, raižyti portalai.
Valdant turkams (15–18 a.) daug architektūros paminklų sugriauta. 1812 Rusijai aneksavus Besarabiją, Moldavijos architektūrai turėjo įtakos Rusijos menas. Plėtėsi miestai, daugiausia statyta klasicistinių pastatų ansamblių, gyvenamųjų namų, vienuolynų, cerkvių (Kristaus Gimimo soboras su varpine Kišiniove, 1836, architektas A. Melnikovas, 1962 varpinė nugriauta, 20 a. pabaigoje atstatyta), pastatyta Triumfo arka Kišiniove (1840, architektas I. Zauškevičius), monumentali kolona, skirta Kagulos mūšiui paminėti (1845, architektas F. Boffo, 1780–1867).
19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje pastatyta eklektiškų statinių (Šv. Pantaleono cerkvė, 1891, Šv. Teodoros moterų gimnazijos koplyčia, 1895, abiejų architektas A. I. Bernardaci, 1831–1907), miestų architektūroje vyravo vienaukštės, sodų apsuptos vilos, puošnūs visuomeniniai pastatai, provincijoje įrengta parkų.
20 amžius
20 a. pirmoje pusėje pastatyta neoklasicistinių, kartais su konstruktyvizmo elementais, visuomeninių pastatų: teatro aikštės kompleksas Tiraspolio centre (1936), teatras (architektas G. Gotgelfas), pedagoginis institutas (architektas M. Petrovas), aukštoji žemės ūkio mokykla (architektas D. Kovalenko, visi Tiraspolyje), A. Russo universitetas Bălţi (1939, architektas E. Spireris), daugiaaukščių gyvenamųjų namų, sakralinių pastatų: neobizantiškoji Šv. Konstantino ir šv. Elenos cerkvė Bălţi (1934). 1920–30 Rumunijos valdomoje Besarabijoje statyti moderno stiliaus pastatai.
Parlamento rūmai Kišiniove (1976, architektas A. Čerdancevas)
Po II pasaulinio karo atstatyti ir modernizuoti miestai, pakeista jų struktūra (Kišiniovas rekonstruotas pagal 1947 planą, architektas A. Ščiusevas ir kiti), kurti nauji miestų planai, pagal architektų V. Voicechovskio, V. Medneko, R. Kurco projektus Kišiniove ir kituose miestuose pastatyta laisvo planavimo gyvenamųjų rajonų, stambiaplokščių namų su balkonais ir lodžijomis, pramoninių pastatų, visuomeninių (geležinkelio stoties pastatas, 1948, architektas L. Čiuprinas, profesinių sąjungų rūmai, 1953, viešbutis Kišiniovas, 1963, abiejų architektas R. Kurcas, Vyriausybės rūmai, 1964, architektas S. Fridlinas; visi Kišiniove) pastatų, jie dažniausiai neoklasicistiniai, dekoruoti vietinės architektūros motyvais, naudota keramikos ir akmens raižyba.
8–9 dešimtmetyje naudotos naujos statybinės medžiagos ir jų konstrukcijos, spalvų efektai, pastatyta visuomeninių statinių (Moldavijos komunistų partijos Centro komiteto, dabar Parlamento, rūmai, 1976, architektas A. Čerdancevas, viešbutis Inturist, dabar Nacional, 1978, architektai S. Šoichetas, A. Kiričenko, Operos ir baleto teatro rūmai, 1980, architektai N. Kurennojus, A. Gorškovas; visi Kišiniove).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje miestuose pradėta statyti šiuolaikinės architektūros pastatus.
Pasaulio paveldo vertybės
Struve’s geodezinis lankas (nuo 2004, eina dar per 9 valstybes).
2271
Moldavijos kultūra
Moldavijos konstitucinė santvarka
Moldavijos partijos ir profesinės sąjungos
Moldavijos ginkluotosios pajėgos