Moldãvijos choreogrãfija. Liaudies choreografijoje labiausiai paplitęs vidutinio tempo šokis chora, šokamas ratu, laikantis už rankų. 19 a. pradžioje chora vadinta ir liaudies šventė, vaikštynės (nuo 19 a. vidurio paplito pavadinimas žokas), per kurias buvo ir šokama. Šokiai skirstomi į apeiginius (ostropecas, oliandra) ir buitinius (chora, syrba, moldoveneaska). Herojiniai kariniai šokiai (betuta, voiničiaska, haidučiaska) itin energingi, vikrūs, sudėtingos ritmikos. Šokama daugiausia grojant orkestrui (tarafui); šokiai palydimi dainomis, vyrų šokiai – šūksniais, poetinėmis improvizacijomis. Muzikinis metras 2/4, 3/8, 6/8, 7/16, rečiau 3/4, 4/4. 1936 Tiraspolyje prie ansamblio Doina įkurta šokių grupė (nuo 1940 veikė Kišiniove). 1945 iš jos suformuotas profesionalus Moldavijos liaudies šokių ansamblis, nuo 1958 veikia pavadinimu Žok (nuo 1979 akademinis, nuo 1993 ir nacionalinis).
Profesionaliajai choreografijai klostytis įtakos turėjo 20 a. pradžioje Kišiniove gastroliavę rusų baleto artistai V. ir M. Fokinai, A. Lukovičiaus lenkų baletas. Nuo 1933 Tiraspolyje veikė Pirmasis moldavų dramos teatras (nuo 1939 Moldavijos muzikinis dramos teatras, nuo 1940 veikia Kišiniove, 1955–57 Moldavijos A. Puškino operos, baleto ir dramos teatras, 1957 iš šio teatro suformuota Moldavijos operos ir baleto teatro trupė). 1938 čia pastatytas pirmasis nacionalinis vienveiksmis baletas V. Poliakovo Senovinė apysaka (baletmeisteris J. Sidorenko). Prie šio teatro 1945 įkurta baleto studija. 5–9 dešimtmetyje statyti moldavų (V. Zagorskio Aušra, E. Lazarevo Sulaužytas kardas, abu 1960, Antonijus ir Kleopatra 1965, Arabeskos 1970, V. Zagorskio Kryžkelė 1977, E. Dogos Aušrinė 1983, 2007), rusų (B. Asafjevo Panelė valstietė 1947 ir Bachčisarajaus fontanas 1957, S. Vasilenkos Mirandolina 1948, P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1958, 1961, 1968, 1982, K. Karajevo Griaustinio taku 1961, Panelė ir chuliganas 1968, pagal D. Šostakovičiaus muziką, Pavasario vandenys 1973, pagal S. Rachmaninovo muziką) ir užsienio (P. L. Hertelio Tuščias atsargumas 1958, Ch. Gounod Valpurgijos naktis 1958, 1974, M. Ravelio Bolero 1960, A. Ch. Adamo Žizel 1963, L. Minkaus Don Kichotas 1969, Sonetai 1969, pagal B. Britteno muziką, Šopeniada 1978, pagal F. Chopino muziką) kompozitorių baletai. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje baletų pastatė rusų baletmeisteriai J. Grigorovičius (P. Čaikovskio Spragtukas 1998), B. Eifmanas (Requiem 2007, pagal W. A. Mozarto muziką). Nuo 2006 veikia šiuolaikinio šokio teatras Kijev Modern‑Balet (vadovas R. Poklitaru, g. 1972). Žymesni baletmeisteriai: N. Bolotovas (1904–55), V. Kurbetas (g. 1930), J. Gyrnecas (g. 1955); baleto artistai ir šokėjai: P. Fesenko (1914–81), N. Pšeničnaja (g. 1921), I. Furnikė, S. Mokanu (abu g. 1931), G. Melentjeva (1934–2006), K. Osadčaja (g. 1935), P. Leonardi (1936–66), R. Potechina (g. 1938), M. Kaftanatas (1946–2014), A. Litvinovas (g. 1967), G. Badika (g. 1968). Baleto artistai ir šokėjai rengiami Nacionalinėje choreografijos kolegijoje (įkurta 1991 Kišiniove).
Moldavijos kultūra
Moldavijos konstitucinė santvarka
Moldavijos partijos ir profsąjungos
Moldavijos ginkluotosios pajėgos