Moldãvijos dail
Seniausių laikų dailė
Dabartinėje Moldavijos teritorijoje liko įvairių čia nuolat gyvenusių ar laikinai apsistojusių genčių veiklos pėdsakų. Išliko paleolito ir mezolito laikotarpio akmens, kaulo, titnago darbo įrankių, amuletų iš rago ir mamuto ilčių, neolito laikotarpio darbo įrankių ir ginklų, Bugo‑Dniestro (septintas–penktas tūkstantmetis prieš Kristų) ir Tripolės (ketvirtas–trečias tūkstantmetis prieš Kristų) kultūrų įvairiai dekoruotos keramikos, terakotinių figūrėlių, metalo dirbinių, monetų, darbo įrankių (akmeninės girnos su titnago detalėmis), bronzos amžiaus ornamentuotų ginklų, tauriųjų metalų dirbinių. 5 a. pr. Kr.–5 a. po Kr. įkapėse ir rastuose lobiuose gausu vietinės ir gausiai iš antikos miestų atvežtos keramikos, bronzinių veidrodžių, stiklinių karolių, geležinių kardų, t. p. hetitų, trakų, sarmatų, skitų, gotų dirbinių.
6–14 amžiaus dailė
6–12 a. Moldavijos teritorijoje vyravo slavų genčių kultūra. Vertinga jų žiesta ir dekoruota keramika, metalo ir kalvystės dirbiniai, ginklai, sidabriniai papuošalai, atvežtiniai bizantietiški indai, vietinės ir atvežtinės monetos (Adcelarų, Ekimaucų, Lucaşencos, Lopatnos gyvenvietės). 13–14 a. dailei įtakos turėjo užkariautojų totorių, mongolų menas (akmeninės raižytos antkapinės plokštės Senajame Orchei, netoli Kišiniovo, auksu ir sidabru siuvinėti audiniai).
15–18 amžiaus dailė
Įkūrus Moldavijos kunigaikštystę (1359) susidarė palankios sąlygos meno plėtotei. Stepono Didžiojo valdymo laikotarpiu (1457–1504) klostėsi stačiatikių šventyklų tipai, 15–17 a. – jų dekoras, laikomas vertingiausia feodalinės Moldavijos paveldo dalimi. Cerkvių išorinėse ir vidinėse sienose – pagal vietinę ikonografiją nutapyti evangelijos siužetai, Kristaus gyvenimo motyvai medalionuose, Konstantinopolio užkariavimo istorija, Moldavijos globėjų portretai; jiems būdinga ryškios spalvos, dekoratyvi bizantiškoji maniera (Moldoviţoje, ištapyta 1536, Voroneţe – 1550, Suceviţoje –1595, Căuşeni – 18 a. pradžioje), stiprėjančios realizmo tendencijos. Cerkvių išorės sienos dekoruotos profiliuotomis plytomis, dekoratyvinėmis skulptūromis, reljefais (Dragomirnos vienuolyno cerkvė, 1609, cerkvė Jasuose, 1631–39, abi Rumunijoje).
16 a. pabaigoje–17 a. dailės raidą stabdė Osmanų imperijos priespauda, tačiau reiškėsi ir naujos tendencijos – sukurtas vientisas Moldavijos, Rumunijos, Transilvanijos dailės stilius, kuriam būdinga vietinių, serbų ir Bizantijos motyvų derinys. Buvo tapomos ikonos, gaminami puošnūs metaliniai liturginiai reikmenys. Klestėjo medžio drožyba ir akmens raižyba, amatai (puošni siuvinėta vyrų ir moterų apranga iš brokato ir aksomo, ginklai, keramika, glazūruoti kokliai, kilimai stilizuotais augaliniais raštais, daugiausia gėlių vazų motyvais). Vienuolynuose nuo 14 a. buvo spausdinamos rankraštinės religinės knygos, kurios nuo 15 a. buvo gausiai iliustruojamos miniatiūromis. 17 a. pirmuosius 3 dešimtmečius gyvavo vyskupo ir dailininko Anastasie Crimca (apie 1560–1629) Dragomirnos vienuolyne suburta rankraštinių knygų mokykla, garsėjanti meniškomis miniatiūromis.
18 a. spausdintos pasaulietinės knygos, vadovėliai, kalendoriai, jų raidai turėjo įtakos raižytojas ir leidėjas M. Strelbicki (m. 1807). 18 a. antroje pusėje nutapyta didikų ir dvasiškių portretų.
19 amžiaus dailė
19 a. klostėsi pasaulietinės dailės tradicijos. Po Besarabijos inkorporavimo (1812) į Rusijos imperiją mene reiškėsi Rusijos įtaka. Rašytojas, mokslininkas ir dailininkas G. Asachi tapyboje ir grafikoje plėtojo nacionalinio išsivadavimo kovos, istorinę tematiką. Jo pastangomis Jasuose įsteigta Academia Mihăileană (veikė 1834–67), kurioje buvo mokoma ir dailės. Dailėje plito akademizmo, romantizmo, realizmo tendencijos. Buvo tapomi portretai, peizažai, istorinės, buitinės, alegorinės kompozicijos (G. Asachi, Ioanas Balomiras, 1794–1835?, Gheorghe Lemeni, 1813–48, Gheorghe Panaiteanu Bardasare, 1816–1900), kurtos litografijos (Giovanni Schiavoni, 1804–48). 19 a. klestėjo ikonų tapyba, 19 a. pabaigoje sunyko. 1887 Kišiniove atidaryta Piešimo mokykla.
20 amžiaus pirmos pusės dailė
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje tapybą veikė peredvižnikų kūrybos stilistika, impresionizmas, simbolizmas, modernas (Vladimiras Okusko, 1862–1919, Eugenia Malesevschi, 1868–1971, Augusteʼas Baillayreʼas, 1879–1962). 1903–17 veikė Besarabijos dailės mėgėjų draugija, 1922–40 – Besarabijos vaizduojamosios dailės draugija (abi Kišiniove).
20 a. pirmoje pusėje sparčiausiai plėtota tapyba, kurioje susiliejo impresionizmo, simbolizmo, kubizmo, moderno bruožai (Pavelas Silingovschi, 1881–1942, Moisey Gamburdas, 1903–54, Ana Baranovici, 1906–2001, E. Ivanovschi, 1910–72), kurta ekspresionizmo bruožų turinti grafika (Borisas Nesvedovas, 1903–63, Gheorghe Ceglocoffas, 1904–64, Abramas Brazeris, 1892–1942), plėtota scenografija (Theodoras Kiriacoffas, 1900–58). Besarabijos skulptūros mokyklos pradininkai buvo Alexandru Plamădeală (1888–1940, sukūrė paminklą Steponui Didžiajam Kišiniove, 1927), Claudia Cobizev (1905–95), Lazaras Dubinovschi (1910–82). Po II pasaulinio karo Moldavijos dailininkai studijavo dailę Ukrainos, Rusijos ir Baltijos šalių aukštosiose dailės mokyklose.
20 amžiaus antros pusės–21 amžiaus pradžios dailė
E. Romanescu. Šventė kaime (aliejus, 1966, Nacionalinis dailės muziejus Kišiniove)
20 a. antroje pusėje plėtota įvairi tapybos stilistika: nuo akademistinio socialistinio realizmo, vėliau – vadinamojo rūsčiojo stiliaus, iki apibendrintos, tradicinio meno stilizacija grįstos kūrybos. Individualaus stiliaus figūrinių kompozicijų, peizažų, natiurmortų sukūrė Mihai Grecu (1916–98), Ada Zevin (1918–2005), V. Rusu-Ciobanu, Igoris Vieru (1923–88), Eleonora Romanescu (1926–2019), Elena Bontea (g. 1933), Aurelis Davidas (1935–84). Ekspresionistinė raiška ryšku L. Tsoncevos (g. 1946) ir Inessa Tapin (1946–2013) tapyboje, abstrakčią formą plėtojo Andrei Sarbu (1950–2000), Mihai Tarusas (g. 1948), Tudoras Zbarnea (g. 1955).
Skulptūroje tęstos Besarabijos skulptūros mokyklos tradicijos, realistinė raiška derinta su neoklasicistine ir savita stilizacija. Pastatyta monumentų: G. Kotovskiui Kišiniove (1954, skulptorius L. Dubinovschi ir kiti), A. Suvorovui Tiraspolyje (1979, skulptoriai Viktoras, 1919–82, ir Vladimiras, 1941–2005, Artamonovai). Skulptūrinių kompozicijų, portretų, smulkiosios skulptūros sukūrė Alexandra Picunov (1928–2002), Galina Dubrovina (1938–97), Valeriu Rotari (1945–86), Tudoras Cataraga (1956–2010), Ionas Zderciucas (g. 1957), Valentinas Vartosu (g. 1962), Mircea Puşcaşas (g. 1967). 20 a. antros pusės grafikai būdinga Rusijos mokyklos įtaka. Sukurta dekoratyvių, išraiškingų estampų (Leonidas Beleaevas, 1921–74, I. Bogdesko, Leonidas Grigorasenco, 1924–95, Stepanas Tuhari, 1928–77, Leonidas Nikitinas, g. 1939, Vladimiras Melnicas, g. 1957, Simionas Zamsa, g. 1958, Elena Karacentev, g. 1960), knygų iliustracijų (Gheorge Vrabie, 1939–2016, Isai Carmu, 1940–2015, Mihailas Brunea, g. 1949).
V. Alecsandri paminklas Kišiniove (bronza, 1997, skulptorius I. Zderciucas)
Klestėjo modernizmo ir liaudies meno tradicijas tęsianti keramika (S. Ciokalovas, 1892–1977, V. Neceaev, 1909–77, Nicolae Cotofanas, g. 1939, Reta Chiperi, g. 1946, Vladas Bolboceanu, 1956–2004, Irina Filip, g. 1972) ir tekstilė (E. Rotaru, g. 1938, Maria Saca‑Racila, g. 1941, Andrei Negura, g. 1956, Vladas Straticiucas, g. 1974), stiklas (Virgilis Tecuci, g. 1961), odos (O. Diacenco, g. 1974), metalo dirbiniai.
1989 Kišiniove įsteigtas Moldavijos dailininkų sąjungos ekspozicijų centras Constantin Brâncuşi, 1996–2000 veikė Soroso šiuolaikinio meno centras (nuo 2000 Šiuolaikinio meno centras), kuris išplatino alternatyvias meno formas: instaliacijas, objektus (Markas Verlanas, 1963–2020, Iurii Cibotaru, g. 1967, Alexanderis Tinei, g. 1967, V. Druţă, g. 1971, V. Usas, g. 1980), performansus (Vasile Rata, g. 1966), videomeną su garso instaliacija ir fotografiją (Stefanas Rusu, g. 1964, Pavelas Braila, g. 1971, kartu dirbantys dailininkai: Valentinas Tarna, g. 1962, ir Victoras Dorosenco, g. 1963, Lucia Macari, g. 1975, ir Lilia Dragnev, g. 1974, Alexandras Alesenkovas, g. 1977, ir Elena Melnic, g. 1976).
-Moldovos dailė
L: M. Livšic Iskusstvo Moldavii Kišinjov 1980; Portret v moldavskoj živopisi (1940–1970 goda) Kišinjov 1983; D. Golcov Izobrazitel’noe iskusstvo Sovetskoj Moldavii Kišinjov 1987; V. Zelenčuk Narodnoe iskusstvo Moldavii Kišinjov 1988; Izobrozitel’noe iskusstvo Besarabii konca XIX–načala XX vekov Kišinjov 1999; Kniga Moldavii XVII–načala XIX v. Staropečatnye izdanija XVII–načala XIX v. Kišinjov 1999.
2972
Moldavijos kultūra
Moldavijos konstitucinė santvarka
Moldavijos partijos ir profsąjungos
Moldavijos ginkluotosios pajėgos