Moldavijos gamta

Moldãvijos gamtà

Moldavijos gamtinis žemėlapis

Reljefas

Moldavija yra Rytų Europos lygumos pietvakariuose. Paviršius – kalvota lyguma, išraižyta gilių upių slėnių, griovų ir raguvų. Paviršiaus vidutinis aukštis – 147 metrai. Moldavija šiaurėje ribojasi su Podolės aukštuma. Moldavijos centre, tarp Răuto ir Pruto upių, įsiterpia Codri aukštuma, susidariusi iš mioceno ir kvartero uolienų; joje yra aukščiausias Moldavijos taškas – 430 m Bălăneşti kalnas. Išilgai Dniestro dešiniojo kranto tęsiasi Padniestrės aukštuma; šiaurės vakaruose ji pereina į Šiaurės Moldavijos lygumą. Aukštumos ištįsusios šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi. Moldavijos pietuose yra kalvota, pelkėta Pietų Moldavijos lyguma, kuri rytuose pereina į plokščią Juodosios jūros pajūrio žemumą. Paplitusios klinties, gipso uolienos; karsto reiškiniai.

Moldavijos šiaurinės dalies kraštovaizdis

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra –5–3 °C, liepos – 20 °C. Ilgos karštos vasaros ir trumpos, mažai sniegingos žiemos. 2012 08 07 Făleşti mieste užregistuota aukščiausia šalyje oro temperatūra – 42,4 °C. Per metus iškrinta nuo 350 mm iki 600 mm kritulių. Vasarą dažnos liūtys su perkūnija. Būna sausrų. Vyrauja šiaurės-vakarų vėjai.

Vidaus vandenys

Răutas

Vidaus vandenys užima 1 % Moldavijos teritorijos. Moldavijoje yra apie 3000 upių ir upelių (mityba – kritulių vanduo); priklauso Juodosios jūros baseinui. Didžiausios upės – Dniestras (Nistru) su intakais Răutu, Ickeliu, Bâcu (Byku), Botna ir Prutas (teka iš šiaurės į pietus, sudaro sieną su Rumunija). Didžiausios upės užtvenktos, jų vandeniu drėkinami laukai. Apie 3000 tvenkinių; didžiausi – Dniestro upėje Dubăsari (plotas 68 km², ilgis 125 km) ir Pruto upėje Costeşti–Stânca. Apie 60 ežerų; didžiausi – Beleu (plotas 6,3 km²), Bâcas, Dracele ir Rotunda. Apie 2200 mineralinių versmių; dalyje jų gausu sulfidų, jodo, bromo, boro, radono.

Dirvožemiai. Augalija. Guvūnija

Daugiausia juodžemiai (72 % Moldavijos teritorijos). Aukštumose paplitę juosvažemiai, upių slėniuose – salpžemiai. Vyrauja stepių augalija. Miškai užima 9 % šalies teritorijos; iš jų 40 % – ąžuolynai. Codri aukštumoje auga ąžuolai, skroblai, liepos, uosiai, bukai, Dniestro ir Pruto upių slėniuose – tuopos, gluosniai, nendrės. Veisiasi šermuonėliai, voverės, barsukai, stirnos, elniai, kiaunės, lapės, šernai, vilkai. Stepėse ir miškastepėse daug graužikų – pelių, žiurkėnų, stepinių šeškų. Dniestro ir Pruto žemupiuose gausu paukščių – ančių, žąsų, gervių, garnių, gulbių, pelikanų.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 4,15 % (1410 km²) Moldavijos ploto. 16 gamtos rezervatų; Codri rezervatas (plotas 5000 ha; įkurtas 1971, saugomas lapuočių kompleksas). 22 gamtos paminklai. Žemutinio Pruto biosferos rezervatas (nuo 2018). 3 Ramsaro konvencijos (Moldavijoje įsigaliojo 2000) saugomos vietovės (plotas 947 km²): Žemutinio Pruto ežerai (nuo 2000), Žemutinis Dniestras (2003), Unguri–Holosnita (2005).

levandos laukai Moldavijoje

Moldavija

Moldavijos gyventojai

Moldavijos konstitucinė santvarka

Moldavijos partijos ir profsąjungos

Moldavijos ginkluotosios pajėgos

Moldavijos ūkis

Moldavijos istorija

Moldavijos santykiai ir ryšiai su Lietuva

Moldavijos švietimas

Moldavijos literatūra

Moldavijos architektūra

Moldavijos dailė

Moldavijos muzika

Moldavijos choreografija

Moldavijos teatras

Moldavijos kinas

Moldavijos žiniasklaida

Moldavijos lietuviai