Moldãvijos istòrija
Ikiistoriniai laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinės Moldavijos teritorijoje rasta ankstyvojo paleolito (prieš 200–40 tūkst. m.) žmonių pėdsakų. Vėlyvajame paleolite (prieš 40–10 tūkst. m.) susidarė gimininė santvarka. Šeštame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo paplitusi eneolitinė Tripolės-Cucuteni kultūra. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje pradėta apdirbti geležį. 6–3 a. pr. Kr. gyveno trakų gentys getai ir dakai. 1 a. pr. Kr. pirmoje pusėje jie buvo sukūrę valstybinį junginį (centras Transilvanijoje), kurį 106 po Kr. nukariavo romėnai. Moldavijos teritorija neįėjo į Dakijos provinciją, bet gyventojai buvo veikiami Romos kultūros ir romanizuojami: paplito lotynų kalba, vėliau tapusi rumunų kalbos pagrindu. 271 romėnai pasitraukė iš Dunojaus kairiojo kranto. Nuo 4 a. Moldavijos teritoriją užplūdo gotai, hunai, avarai, gepidai, slavai, vėliau pečenegai, kumanai. Įvairių tautų antplūdžiai turėjo įtakos krašto etninei raidai: pamažu formavosi valakų (vėliau pavadintų rumunais) tauta. 1241–14 a. viduryje kraštas buvo pavaldus Aukso ordai, nuo 14 a. vidurio – Vengrijai. Nuo 1359 diduma dabartinės Moldavijos teritorijos (t. p. Šiaurės Bukovina ir dabartinės Rumunijos sritys Pruto dešiniajame krante) priklausė Moldavijos kunigaikštystei. 1538 ji tapo pavaldi Osmanų imperijai, bet iki 1711 (formaliai – ir vėliau) turėjo autonomiją.
Sorocos tvirtovė (16 a.)
Rusijos valdymas
Nuo 18 a. Rusija ėmė skverbtis Dunojaus deltos link. 1711–1812 ji bent 5 kartus buvo užėmusi dabartinės Moldavijos teritoriją ir galop pagal 1806–12 Rusijos–Turkijos karą užbaigusią Bukarešto taiką aneksavo Moldavijos kunigaikštystės rytinę dalį – Besarabiją (vakarinė dalis išlaikė autonomiją ir kartu su Valakija 1859 sudarė Rumunijos karalystę). Iš pradžių Rusijos valdymas buvo gana liberalus, 1818–28 Besarabija turėjo autonomiją. Vėliau čia sudaryta Besarabijos gubernija, atsikėlė daug rusų kolonistų, kuriems suteikta privilegijų ir lengvatų. 1856, po Krymo karo, Besarabijos pietinė dalis buvo grąžinta Moldavijos kunigaikštystei, bet 1878 Berlyno kongresas šią teritoriją sugrąžino Rusijai (kaip kompensacija Rumunijai perduota Dobrudža). Nuo 1865 kraštą imta smarkiai rusinti (uždrausta rumuniška spauda, mokyklose – mokyti rumunų kalba ir kita).
Rumunijos ir SSRS valdymas
Po 1917 Vasario revoliucijos Besarabija ėmė siekti autonomijos. Po Spalio perversmo (1917) Krašto taryba (Sfatul Ţării; sudarė 120 krašto politinių organizacijų ir visuomenės atstovų) 1917 12 15 paskelbė Besarabiją autonomine respublika ir kreipėsi pagalbos į Rumuniją. Šios kariuomenė 1917 12–1918 01 užėmė Besarabiją. 1918 02 06 ji paskelbta nepriklausoma respublika ir 1918 04 09 Krašto tarybos sprendimu (bijota ekonominės izoliacijos ir Ukrainos teritorinių pretenzijų) prijungta prie Rumunijos. 1918 05 Bukarešto taika šį prijungimą pripažino Centrinės valstybės, 1920 10 – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija, bet ne Sovietų Rusija: jos kariuomenė 1920 užėmė Moldavijos teritorijos dalį Dniestro kairiajame krante; 1924 10 12 čia sudaryta Moldavijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika (priklausė Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai).
Politiniais sumetimais jos gyventojai paskelbti moldavų tauta, jų kalba – moldavų kalba; siekiant kultūriškai izoliuoti moldavus nuo likusios Besarabijos ir Rumunijos čia įvestas kirilikos raidynas. Rumunijos valdoma Moldavijos dalis buvo ekonomiškai atsilikęs regionas. 1938 administracine reforma mėginta suardyti jo teritorinį vientisumą. SSRS ir Vokietijai 1939 08 23 pasirašius Molotovo–Ribbentropo paktą SSRS 1940 06 26 ultimatyviai pareikalavo, kad Rumunija jai perduotų Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną; 06 28 SSRS kariuomenė okupavo Besarabiją. Jos didumą sujungus su Moldavijos Autonomine Sovietų Socialistine Respublika (šiaurinės ir pietinės apskritys atiteko Ukrainai), 1940 08 sudaryta Moldavijos Sovietų Socialistinė Respublika.
SSRS kariuomenės paradas Kišiniove (1940 07 03)
Kilus SSRS–Vokietijos karui pastarosios sąjungininkė Rumunija 1941 07 susigrąžino Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną, bet Antrajam pasauliniam karui baigiantis 1944 08 jas vėl užėmė SSRS kariuomenė (SSRS ir Rumunijos siena buvo nustatyta 1947 02 sutartimi). Tūkstančiai Moldavijos inteligentų ir pasiturinčių ūkininkų ištremta į Sibirą. Per sausros ir sovietų valdžios vykdomo žemės ūkio produktų nusavinimo sukeltą badą 1946–47 mirė apie 300 000 Moldavijos gyventojų. SSRS okupacijos metais ir toliau atkakliai diegta atskiros moldavų tautinės tapatybės koncepcija, Moldavija intensyviai rusinta, skatinta kitataučių imigracija – rusai ir ukrainiečiai kėlėsi daugiausia į Padniestrę – Moldavijos dalį ryčiau Dniestro upės. Čia buvo sutelkta daugiausia Moldavijos pramonės įmonių; kita respublikos dalis išliko daugiausia agrarinė.
20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje, SSRS vykstant pertvarkai, sustiprėjo iki tol sėkmingai užgniaužtas tautinis sąjūdis. Siekdamas Moldavijos valstybinio suverenumo Moldavijos liaudies frontas (įkurtas 1989) rengė masinius mitingus ir demonstracijas; visuomenei spaudžiant 1989 08 sugrąžinta lotyniškoji abėcėlė, moldavų kalba paskelbta valstybine (kasmet švenčiama šventė Mūsų rumunų kalba).
Padniestrės nepriklausomybės ir Moldavijos vientisumo šalininkų susidūrimas (Dubăsari, 1991 09 30)
1990–93 gana didelę įtaką turėjo politinės jėgos, siekiančios suvienyti Moldaviją ir Rumuniją. Iš dalies dėl to respublikos pietuose suaktyvėjo autonomijos reikalaujantys gagaūzai (1990 08 jie įkūrė Gagaūzijos respubliką; 1994 Moldavijos parlamentas pripažino jos ypatingą teisinį statusą), Dniestro kairiajame krante 1990 įkurta vadinamoji Padniestrės respublika (remdamasi savo karinėmis formuotėmis ir palaikoma Rusijos kariuomenės 1992 ji paskelbė nepriklausomybę, bet pasaulio bendrijos nėra pripažinta ir de jure išlieka Moldavijos dalimi). Per 1990 02–03 rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą daugiausia balsų laimėjo Moldavijos liaudies fronto atstovai. 1990 06 paskelbtas Moldavijos Sovietų Socialistinės Respublikos suverenitetas; ji liko SSRS sudėtyje, bet 1991 05 buvo pavadinta Moldavijos (Moldovos) Respublika.
Nepriklausomybės laikotarpis
Žlugus Rugpjūčio pučui Maskvoje 1991 08 27 paskelbta Moldavijos nepriklausomybė. 1991 12 Moldavija prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos. 1994 parlamento rinkimus laimėjo centristinė Agrarinė demokratų partija, remianti Moldavijos nepriklausomybę ir glaudesnius santykius su Rusija. Per 1994 03 konstitucinį referendumą dauguma Moldavijos gyventojų pritarė jos nepriklausomybei. 1994 04 Moldavija ratifikavo sutartį dėl šalies įstojimo į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, 1994 07 28 priimta konstitucija. Valstybinių įmonių privatizacija ir ribotos ūkio reformos neįveikė ekonominio atsilikimo (21 a. Moldavija lieka viena skurdžiausių Europos šalių). 2000 buvo pataisyta konstitucija, Moldavija tapo parlamentine respublika. 2001, 2005 ir 2009 parlamento rinkimus laimėjo Moldavijos Respublikos komunistų partija. Bandymas grąžinti į pradžios mokyklas privalomą rusų kalbos mokymą (o ateityje suteikti rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statusą) ir keisti istorijos vadovėlius 2002 sukėlė masines demonstracijas (sprendimas atšauktas). Buvo nuosekliai puoselėjama moldavų tautinė tapatybė, pabrėžiamas atskirumas nuo rumunų. 2003 Moldavija atmetė Rusijos planą paversti ją federacine valstybe suteikiant Padniestrei federacijos subjekto statusą ir šalyje ilgam dislokuoti Rusijos kariuomenę. Per 2006 09 18 Padniestrėje vykusį referendumą dėl regiono priklausomybės daugiau kaip 97 % balsavusių pritarė prisijungimui prie Rusijos (tik ji viena, iki šiol Padniestrėje dislokuojanti savo 14‑ąją armiją, pripažino referendumo rezultatus). Pirmaisiais nepriklausomos Moldavijos prezidentais buvo: 1990–97 – M. Sneguras, 1997–2001 – P. Lucinschi, 2001–09 – Vladimiras Voroninas.
Po 2009 parlamento rinkimų Moldavijoje kilo antivyriausybinių jaunimo demonstracijų prieš parlamento komunistų daugumos išrinkimą III kadencijai, jos virto riaušėmis. 2009–12 Moldavija išgyveno politinę krizę – trūko 3/5 parlamento narių balsų prezidentui išrinkti, 2009 07 ir 2010 11 surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai: komunistai parlamente prarado daugumą. 2012 galiausiai išrinktas Moldavijos prezidentas (juo tapo Nikolae Timofti) ir 2013 suformuota proeuropietiška koalicija (Coaliția Pro-Europeană) ėmė aktyviau vykdyti suartėjimo su Europos Sąjunga politiką: 2014 vasarą buvo pasirašyta Moldavijos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartis (iki 2016 07 01 ratifikuota visų Europos Sąjungos narių).
2014 11 parlamento rinkimus vėl laimėjo proeuropietiškų partijų koalicija, tačiau netrukus išaiškėjo labai didelio masto finansinės machinacijos: iš Moldavijos bankų dingo 1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tai sukėlė naują politinę krizę: 2015 pavasarį prasidėjo masiniai protestai prieš korupciją ir oligarchiją. Jiems vadovavo 2015 02 įkurtas judėjimas Orumas ir tiesa (Demnitate şi Adevăr). Suaktyvėjo politinės jėgos, reikalaujančios susijungti su Rumunija (2015 07 surengtas Stepono Didžiojo maršas iš Kišiniovo į Bukareštą), su jomis konfrontavo Orumas ir tiesa. Protestai tęsėsi iki 2016 pavasario. Įtakingiausia politine jėga tapo prorusiška Moldavijos Respublikos socialistų partija, kurios lyderis (buvęs komunistas) Igoris Dodonas 2016 rudenį buvo išrinktas prezidentu. Per 2019 02 24 parlamento rinkimus daugiausia rinkėjų balsų gavo socialistai (31 % balsų ir 31 mandatas), proeuropietiška koalicija ACUM (26 % balsų ir 23 mandatai), oligarcho Vlado Plahotniuco vadovaujama Demokratų partija (23,9 % ir 34 mandatai – tokį jų skaičių lėmė nauja rinkimų sistema, numatanti vietų padalijimą ir pagal partijų sąrašus, ir pagal atskiras apygardas). 2019 06 08 parlamentas patvirtino naują vyriausybę, paremtą prorusiškų ir proeuropietiškų jėgų aljansu – ją sudarė Socialistų partija ir ACUM. Kitą dieną Konstitucinis Teismas laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą Igorį Dodoną ir pavedė ministrui pirmininkui Pavelui Filipui eiti valstybės vadovo pareigas. Pavelas Filipas pasirašė dekretą, kuriuo paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus (turėjo vykti 09 06). Atgavęs įgaliojimus Igoris Dodonas šį dekretą panaikino. 06 14 Pavelo Filipo vyriausybė atsistatydino, Konstitucinis teismas panaikino savo ankstesnius sprendimus. 11 14 patvirtinta Iono Chicu vadovaujama koalicinė vyriausybė. 2020 11 prezidento rinkimus laimėjo proeuropietiškų jėgų kandidatė M. Sandu. 2021 08–2023 02 ministro pirmininko pareigas ėjo Veikimo ir solidarumo partijai (įkurta M. Sandu) atstovaujanti Natalia Gavrilița, ją pakeitė formaliai nepartinis, bet laikomas provakarietišku Dorinas Receanas.
Jungtinių Tautų (1992), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (1992), Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (1992), Europos Tarybos (1995), Pasaulio prekybos organizacijos (2001), GUAM (2001) narė.
Moldavijos konstitucinė santvarka
Moldavijos partijos ir profsąjungos
Moldavijos ginkluotosios pajėgos