Moldãvijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Moldavija – ekonomiškai silpna valstybė.
2007 BVP sudarė 3,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 10,4 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1200 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3100 JAV dolerių). 2005 užsienio skola siekė 1,2 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Moldavijos BVP sudarė 16,539 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 43,233 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6651 JAV dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 17 384 JAV dolerius). Infliacija 4,8 % (2024 07).
https://s.vle.lt/diagramos/328.html
Pramonė
konditerijos įmonės darbuotojos puošia tortus (Kišiniovas)
Svarbiausios Moldavijos naudingosios iškasenos yra klintys, gipsas, kreida. Dar Moldavijoje kasama smėlis ir žvyras, dolomitai, durpės, fosforitai. Gaunama šiek tiek naftos ir gamtinių dujų. Moldavijoje yra 3 šiluminės elektrinės (Tiraspolyje, Kišiniove ir Bălţi; pagamina 93 % Moldavijos elektros energijos) ir hidroelektrinė – Dubăsari (prie Dniestro upės). Apie 50 % Moldavijos pramonės produkcijos sukuria maisto (aliejaus, malimo, mėsos, pieno, cukraus, vaisių ir daržovių perdirbimo, vyno) pramonė. Išplėtota tekstilės, mezgimo, siuvimo, odinės avalynės, popieriaus, medienos apdirbimo, stiklo, statybinių medžiagų, chemijos (kosmetikos), elektrotechnikos, metalo apdirbimo pramonė, mašinų gamyba. Pramonės svarbiausi centrai: Kišiniovas, Tiraspolis, Bălţi, Orhei, Soroca, Râbniţa, Comratas. Moldavijos apdirbamosios pramonės svarbiausia produkcija – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 76 % Moldavijos teritorijos, iš jų 53 % – ariama žemė, 11 % – pievos ir ganyklos, po 6 % – sodai ir vynuogynai. Apie 80 % dirbamos žemės – privatizuota. 12 % dirbamos žemės drėkinama. Daugiausia auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, grikiai (nedideliuose plotuose), avižos, rugiai, sorgai. Didžiausią pramoninę reikšmę turi cukriniai runkeliai, bulvės, saulėgrąžos, sojos, tabakai, eterinius aliejus kaupiantys augalai (rožės, levandos, šalavijai). Auginama vynmedžiai (160 000 hektarų), obelys, greipfrutiniai citrinmedžiai, slyvos, kriaušės, vyšnios, trešnės, persikai, abrikosai, pupelės, arbūzai, pomidorai, svogūnai. Moldavijos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, kiaulės, vištos. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Bitininkystė ir šilkininkystė. Žvejyba (daugiausia karpių). Kertamas miškas, ruošiama mediena.
vynuogynas Moldavijoje
2
3
4
Turizmas
vyno gamyklos testavimo kambarys (Kišiniovas)
2004 Moldaviją aplankė 26 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 119 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Rusijos (15,1 % visų užsienio turistų, 2004), Turkijos (13,5 %), Ukrainos (12,1 %), Jungtinės Karalystės, Rumunijos, JAV. Labiausiai turistų lankomi vyno rūsiai.
Transportas ir ryšiai
Kišiniovo tarptautinis oro uostas
Automobilių kelių yra 12 733 km, iš jų 10 976 km su kieta danga (21 a. pradžioje). Svarbiausias Moldavijos plentas jungia Kišiniovą su Odesa, Černivcais (abu Ukraina), Brăila (Rumunija). Geležinkelių yra 1138 km. Svarbiausi geležinkeliai jungia Kišiniovą su Odesa, Jasais (Rumunija). Kišiniovo tarptautinis oro uostas. Vandens kelių 424 km; laivuojama Dniestras ir Prutas. Upių svarbiausi uostai – Râbniţa ir Dubăsari. Dujotiekių yra 606 kilometrai.
Bankai
Moldavijos nacionalinis bankas
Moldavijos centrinis bankas – Moldavijos nacionalinis bankas (Banca Naţională a Moldovei, įkurtas 1991 pagal Rumunijos nacionalinio banko pavyzdį iš SSRS Valstybinio banko Moldavijos respublikinės kontoros, būstinė Kišiniove). Veikia 16 komercinių bankų (visi Kišiniove). Didžiausi bankai – Moldova‑Agroindbank (įkurtas 1988), Banca de Economii (įkurtas 1990), Victoriabank (įkurtas 1940), Moldindconbank (įkurtas 1959), Banca Socială (įkurtas 1988). Moldavijos piniginis vienetas – Moldavijos lėja, lygi 100 banių, įvesta 1993 vietoj Moldavijos lėjos kupono (1992 pakeitė 1991 įvestą Moldavijos rublį). Kišiniove veikia Moldavijos vertybinių popierių birža (įkurta 1994).
Užsienio prekyba
Moldavijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Eksportuojama daugiausia maisto produktai, daržovės, gėrimai (vynas), tabakas, tekstilės gaminiai (daugiausia į Rumuniją, Rusiją, Italiją, Vokietiją, Turkiją, Lenkiją), importuojama naudingosios iškasenos, mašinos, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai (daugiausia iš Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Kinijos, Turkijos, Italijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2008 į Moldaviją eksportavo prekių už 72,8 mln. litų, importavo iš Moldavijos prekių už 14,7 mln. litų.
2023 Lietuva eksportavo į Moldaviją prekių už 36,052 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto ir jo dalių, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, gėrimų), importavo iš Moldavijos prekių už 11,885 mln. eurų (daugiausia įvairių grūdų, vaisių, medvilnės gaminių, gėrimų).
Moldavijos BVP struktūra (2004)
2271
-Moldavijos pramonė; -Moldavijos žemės ūkis; -turizmas Moldavijoje; -Moldavijos transportas; -Moldavijos bankai; -Moldavijos užsienio prekyba; -Moldavijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Moldavijos konstitucinė santvarka
Moldavijos partijos ir profesinės sąjungos
Moldavijos ginkluotosios pajėgos