molekulniai setai, aktyvieji adsorbentai, kurių akučių matmenys beveik tokie pat kaip molekulių. Molekulinių sietų akutės yra vienodo dydžio, jose sulaikomos smulkesnės negu akučių dydis molekulės; stambesnės molekulės lieka mišinyje. Molekuliniai sietai nuo paprasto filtro skiriasi tuo, kad medžiagos atskiriamos molekulių lygmenyje. Molekuliniai sietai gaminami iš neorganinių ir organinių medžiagų: ceolitų (gamtinių ir dirbtinių), akytojo stiklo, aktyvintųjų anglių, įvairių stambiamolekulių junginių, pvz., polisacharido dekstrano ir jo darinių, akytųjų sintetinių medžiagų, pro kurių akutes gali difunduoti nedidelės molekulės, pvz., vandens ar azoto. Neorganiniai molekuliniai sietai dažniausiai yra kristalinės, organiniai – tinklinės sandaros medžiagos, kai kurie turi jonogeninių grupių ir gali keistis jonais su terpe, t. p. adsorbuoti daug vandens, dujų, sunkiųjų metalų atomų. Ceolitiniai molekuliniai sietai yra ažūriniai, todėl jų adsorbcinis tūris yra didelis (0,54 cm3/g), o kristalinės struktūros savitumas lemia gebėjimą praleisti tik tam tikro dydžio molekules. Naudojami įvairiems skysčiams ir dujoms džiovinti (gali sugerti iki 22 % vandens), dujoms valyti naftos perdirbimo pramonėje, vieniems junginiams atskirti nuo kitų, pvz., reagentams džiovinti laboratorijose, antibiotikams, baltymams, hormonams atskirti chromatografiniu būdu. Regeneruojami per juos leidžiant inertines dujas, kaitinant giliame vakuume arba naudojant slėgių skirtumą.
1