molekulinis spektras: azoto molekulės (N2) spektro elektroninės virpesinės juostos sūkiniai lygmenys
molekulniai spèktrai, elektromagnetinių bangų sugerties, emisijos, Ramano sklaidos spektrai, susidarantys dėl kvantinių šuolių tarp molekulės energijos lygmenų. Priklauso nuo molekulės sudėties, jos struktūros, cheminio ryšio pobūdžio ir sąveikos su ją supančiais atomais arba molekulėmis. Apima platų diapazoną: nuo radijo iki rentgeno spinduliuotės dažnių. Prie molekulinių spektrų priskiriami ir molekulių Auger spektrai.
Yra juostiniai (susideda iš labai artimų spektro linijų), nes juos lemia molekulės sudėtingos kvantinės būsenos, taigi ir energijos lygmenų rūšys. Molekulėje elektronai skrieja aplink dviejų (dviatomė molekulė) ar daugiau atomų (daugiaatomė molekulė) branduolius (šie judesiai lemia elektroninius molekulės energijos lygmenis), atomų branduoliai kartu su jais supančiais vidiniais elektronais virpa apie savo masės centrą (lemia molekulės virpesinės energijos lygmenis) ir sukasi apie ašis, einančias per molekulės masės centrą (lemia molekulės sūkinės energijos lygmenis). Daugiaatomių molekulių energijos lygmenų sistemos daug sudėtingesnės negu dviatomių. Molekuliniai spektrai sąlygiškai skirstomi į elektroninius, virpesinius ir sūkinius. Elektroninis molekulinis spektras (sugerties ir emisijos) susidaro vykstant kvantiniams šuoliams tarp elektroninių energijos lygmenų, jis yra regimojoje ir ultravioletinėje spektro srityje, virpesinis molekulinis spektras (sugerties ir Ramano sklaidos) – vykstant šuoliams tarp virpesinių lygmenų, virpesinis, dažniausiai sugerties, molekulinis spektras yra artimojoje ir vidurinėje infraraudonojoje spektro srityje, sūkinis molekulinis spektras (sugerties, emisijos ir Ramano sklaidos) – vykstant šuoliams tarp gretimų sūkinių lygmenų, sūkinis sugerties ir Ramano sklaidos spektras yra tolimojoje infraraudonojoje spektro dalyje. Dažniausiai vykstant elektroniniams šuoliams kinta ir virpesinė molekulės energija, o vykstant virpesiniams šuoliams – sūkinė, todėl elektroninį spektrą sudaro elektroninės virpesinės juostos, kurių sūkinė sandara išryškėja tiriant jas didelės skiriamosios gebos spektrometrais. Pagal elektroninius molekulinius spektrus sprendžiama apie molekulės elektroninius sluoksnius, sužadintuosius lygmenis, molekulės disociacijos energiją. Virpesiniai molekuliniai spektrai leidžia nustatyti molekulės cheminio ryšio tipą, erdvinę sandarą ir kita. Pagal sūkinius molekulinius spektrus, elektroninių ir virpesinių molekulinių spektrų sūkinių šuolių nulemtą sandarą sužinomi molekulės pusiausvirosios konfigūracijos parametrai – ryšio ilgiai ir valentiniai kampai.