Moltai, miestas Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos; rajono savivaldybės, Luokesos seniūnijos, dekanato ir parapijos centras. 5783 gyventojų (2023).
Vilniaus gatvė Molėtuose
Molėtai įsikūrę tarp Siesarčio, Luokesų, Dūrių ežerų. Per miestą teka Siesartis. Iš rytų prieina Pastovio ežeras ir Labanoro regioninis parkas. Plentai į Vilnių, Uteną, Ukmergę, Ignaliną. Maisto, siuvimo pramonė. Interneto prietaisų gamybos (Teltonika IoT Group), statybos (Molesta) bendrovės. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Paštas, ligoninė, greitosios medicinos pagalbos stotis, pirminės sveikatos priežiūros centrai, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vaikų savarankiško gyvenimo namai, gimnazija, progimnazija, pradinė, menų mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, švietimo, kūno kultūros ir sporto centrai, pedagoginė‑psichologinė tarnyba, turizmo ir verslo informacijos, kultūros centras, biblioteka, baseinas ir sporto bei kiti klubai. Molėtų krašto muziejus, 2 meno galerijos. Senosios žydų kapinės. Leidžiami laikraščiai: Vilnis (nuo 1951), Molėtų žinios (nuo 2000).
Molėtų herbas
Architektūra
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Molėtuose (1905)
Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (1905) yra vertingų paveikslų (Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų 1763, Švč. Mergelė Marija 19 a. pirma pusė, abu su aptaisais, Šv. Laurynas, Nojaus auka, abu 1823, Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas 19 amžius). Mūrinis vandens malūnas (1914), raudonų plytų mūro prekybos namai (1936). Paminklas Šv. Jonui Nepomukui (1925, 1952 nugriautas, 1991 atstatytas; autorius V. Jurevičius); skulptūrų parkas (įkurtas 1998). Prie Molėtų – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990, architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008, architektai R. Krištapavičius, A. G. Gudaitis, skulptorius A. Kuzma).
1744
Istorija
1387 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Vilniaus vyskupijai dovanojo Molėtų kaimą. Nuo 1552 buvo bažnyčia. 16 a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras, jame 1595–97 buvo 28 dūmai, 1690 – 57 dūmai, smuklė ir malūnas. 1539 gyvenvietė pavadinta miesteliu. 1728 pastatyta sinagoga, 1765 gyveno 170 žydų. Nuo 18 a. antros pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1783 (ir 1829, 1860, 1888, 1907, 1908, 1944, 1949) miestelis degė. 1797 Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Choiseuiliui-Gouffier. Per 1830–1831 sukilimą 1831 07 sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos kariniais daliniais. 1866 buvo 755 žydai. 1861–1950 Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1867 atidaryta valstybinė mokykla, 1890 – vaistinė. 1872 leisti prekymečiai.
20 a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis. Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta nauja valsčiaus administracija. 1912 įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 1915–18 per I pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras. 1919–20 netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės. 1923–25 išparceliuotas Molėtų dvaras. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, valstybinė biblioteka (nuo 1937), keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 planą miestelio centras pertvarkytas.
Turgaus aikštė per I pasaulinį karą
1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui 07 01 Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 08 29 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu buvo sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 03 apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus. Nuo 1950 Molėtai – rajono centras. 20 a. 7–9 dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 pagal istorijos šaltinius atkurtas miesto herbas.
1833 buvo 646, 1866 – 1197, 1897 – 2400, 1923 – 1770, 1959 – 1910, 1970 – 3700, 1976 – 4900, 1989 – 6800, 2001 – 7220, 2011 – 6433, 2021 – 5782 gyventojai.
Pastovio ežeras Molėtuose
A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai ⁄ Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. 2 Vilnius 2005.
972
