molibdèno rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas molibdenas arba jo junginiai. Svarbiausias molibdeno rūdos mineralas yra molibdenitas MoS2. Kaip šalutinis komponentas molibdenitas t. p. gaunamas iš kompleksinių vario ir molibdeno, volframo ir molibdeno ir kitų rūdų, kuriose molibdeno koncentracija daugiau kaip 0,01 %. Endogeniniai molibdeno rūdos telkiniai susiję su greizenais, skarnomis, hidroterminiais dariniais. Be molibdeno, tokiose molibdeno rūdose būna vario, volframo, bismuto, berilio, alavo, renio. Egzogeninėmis sąlygomis molibdenas kartu su vanadžiu, uranu, germaniu kaupiasi anglyse, anglinguose skalūnuose, kietuose naftos bitumuose. Flotacijos būdu iš molibdeno rūdos gaunamas koncentratas, kuriame molibdeno būna iki 51 %; be molibdeno, dar išgaunamas selenas ir renis.
Didžiausi molibdeno rūdos telkiniai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kolorado, Aidaho, Naujosios Meksikos valstijose), Kanadoje, Kazachijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Lietuvoje molibdeno-vario rūdinių apraiškų (molibdenito, chalkopirito intarpų) aptikta kristalinio pamato Kabelių granito intruzijos (susidarė prieš 1,5 mlrd. m.) pakraštyje (Margionių kaimo apylinkėse, Varėnos rj. savivaldybės teritorija). Molibdeno koncentracija atskiruose intervaluose siekia 1–2 %. Rūdinė zona nustatyta tik viename gręžinyje, todėl ištekliai nebuvo vertinami.