Molière (Moljèras), tikr. Jean-Baptiste Poquelin 1622 01 15Paryžius 1673 02 17Paryžius, prancūzų dramaturgas, aktorius, teatro veikėjas. Prancūzų vadinamųjų papročių ir charakterių komedijos pradininkas ir pagrindinis kūrėjas. Karaliaus rūmų drapiruotojo sūnus. 1639 baigė Clermont’o kolegiją, vėliau Orleane studijavo teisę. 1643 įkūrė Illustre théâtre (1645 dėl skolų uždarytas). 1645–58 vaidino keliaujančiųjų aktorių trupėje, nuo 1650 jai vadovavo ir sukūrė pirmąsias pjeses. 1658 suvaidinusi Luvre trupė įgijo Liudviko XIV palankumą. Iki mirties buvo trupės dramaturgas, režisierius ir aktorius.
Molière (dailininkas Pierreʼas Mignardʼas, apie 1658, Condé muziejus Chantilly)
Molière (dailininkas Pierreʼas Mignardʼas, apie 1658, Condé muziejus Chantilly)
Kūryba
Ankstyvosios pjesės paremtos farso ir commedia dell’arte tradicija. Komedijų Pakvaišėlis, arba Vis ne taip (L’Étourdi, ou Les Contretemps, pastatyta 1655, išleista 1663), Meilės ginčas (Le Dépit amoureux, pastatyta 1656, išleista 1663) siužetai perimti iš italų autorių pjesių. Pakvaišėlyje pasirodo gudrus tarnas Maskarilis, pradėjęs šio tipo personažų galeriją.
Komedijoje Juokingosios pamaivos (Les Précieuses ridicules, pastatyta 1659, išleista 1660, lietuvių kalba 1928) išjuokiama preciozinė literatūra. Komedijoje Sganarelis, arba Tariamas raguotasis (Sganarelle, ou le Cocu imaginaire, pastatyta 1660, išleista 1663) sukūrė daugelyje pjesių veikiančio pavydaus vyro paveikslą. Komedijose Vyrų mokykla (L’École des maris, pastatyta 1661), Žmonų mokykla (L’École des femmes, pastatyta 1662, išleista 1663) derinami papročių ir charakterių komedijos bruožai, išjuokiama miesčionių dorovė, despotizmas, skelbiama jausmų laisvė. Komedijose Žmonų mokyklos kritika (La Critique de l’École des femmes), Versalio ekspromtas (L’Impromptu de Versailles, abi pastatyta 1663) atsakė į konservatyvių kritikų išpuolius, išdėstė savo pažiūras į teatrą.
Vertingiausia kūrybinio palikimo dalis – charakterių komedijos Tartiufas, arba Veidmainis (Le Tartuffe, ou l’Hypocrite, 1669 pervadinta Tartiufas, arba Apgavikas / Le Tartuffe, ou l’Imposteur, pastatyta 1664, išleista 1669, lietuvių kalba išleista 1928, 1967 42005, pastatyta 1926, 1932, 1945, 1949, 1954, 1955, 1974, 1993, 2000), Don Žuanas, arba Akmens puota (Don Juan ou le Festin de pierre, pastatyta 1665, išleista 1683, lietuvių kalba išleista 1967 31997, pastatyta 1984), Mizantropas (Le Misanthrope, pastatyta 1666, išleista 1667, lietuvių kalba 1921), Šykštuolis (L’Avare, pastatyta 1668, išleista 1669, lietuvių kalba išleista 1920, 1928, 1967 21997, pastatyta 1938, 1946, 1995, 2000), Miestelėnas bajoras (Le Bourgeois gentilhomme, pastatyta 1670, išleista 1671, lietuvių kalba išleista 1967, pastatyta 1992), Tariamas ligonis (Le Malade imaginaire, pastatyta 1673, išleista 1674, lietuvių kalba išleista 1967 21998, pastatyta 1928, 1950, 1998). Jose išjuokiama aristokratų dorovė, miesčionių gobšumas, veidmainystė, jų personažų vardai (Tartiufas, Don Žuanas, Harpagonas) tapo bendriniais. Tarnų (Dorinos, Tuanetės, Sganarelio) paveikslai įkūnija liaudies sveiką protą, sąmojų, dažnai klastą ir gudrybę. Komedijoje Skapeno klastos (Les Fourberies de Scapin, pastatyta 1671, lietuvių kalba išleista 1967 32007, pastatyta 1936, 1955, 1957, 1969, 2004) tarnas yra pagrindinis veikėjas. Dar sukūrė komedijų antikiniais siužetais, bendradarbiaudamas su kompozitoriumi J. B. Lully – 11 komedijų baletų.
Klasicistinis racionalumas atsispindi charakteriuose, kurie įkūnija vieną vyraujančią aistrą arba ydą, situacijų ir aplinkybių antitezėje, nuoseklioje logiškoje kompozicijoje. Kūryba veikė prancūzų ir Vakarų Europos komedijos raidą. Pagal jo komedijas Chr. W. Gluckas sukūrė baletą Don Žuanas (Don Juan 1761), Ch. Gounod operą Gydytojas per prievartą (Le Médecin malgré lui 1857). Lietuviškai dar išleista Daktaras iš prievartos (1917, pastatyta 1956, 1969), Vestuvės per prievartą (1921), rinktinės Tartiufas (1967), Komedijos (1997, 1998), pastatytos komedijos Žoržas Dandenas (1923, 1947, 1965, 1998, 2001), Ponas de Pursonjakas (1969).
1
-Moljeras
R: Œuvres 2 vol. Paris 1961. L: M. Bulgakovas Moljeras Vilnius 1991; J. Audiberti Molière dramaturge Paris 1954; G. Mongrédien Recueil des textes et des documents du XVIIe siècle relatifs à Molière 2 vol. Paris 1965.
510