molinukas

molinùkas, molnis švilpùkas, liaudies muzikos instrumentas – pučiamasis aerofonas. Švilpukinė indo tipo fleita. Panašus į okariną. Žaislas (dailiosios keramikos dirbinys).

Lietuvoje paplitę gyvulių, žvėrių, paukščių, raitelio, rečiau moters, vamzdelio ar kitokio pavidalo 3–20 cm ilgio, 1,5–15 cm aukščio molinukai su 2, rečiau 1, 3, 4 skylutėmis pirštams ar be jų. Išgaunami 1–5 vidutinio ar aukšto registro švelnūs, ryškūs garsai, vandens pripildytu molinuku (vadinamoji lakštingala) – čiulbesiai, triliai, glissando, kiti efektai. Kauno pilies barbakane rastas 17 a. paukščiuko pavidalo molinukas. Iki šiol liaudies keramikai, nuo 20 a. vidurio ir kai kurie dailės kombinatų meistrai iš šlyno, molio molinukus lipdo rankomis (rečiau naudoja gipso formas), puošia reljefiniais ar tapytais ornamentais, dekoruoja angobu, glazūra, aliejiniais dažais, kartais aprūko, vaškuoja. Nuo seno vaikai, nuo 20 a. antros pusės dar ir folkloro ansambliai, kaimo kapelos, liaudies muzikos instrumentų orkestrai (šie nuo 1965 modifikuotais, su 6–8 skylutėmis pirštams) molinukais groja nesudėtingas dainų, šokių melodijas, improvizacijas, garsų pamėgdžiojimus.

molinukai

1352