mólio skalnas, silpnai metamorfizuota smulkiagrūdė nuosėdinė uoliena. Susideda iš molio mineralų (daugiausia hidrožėručių, chlorito, rečiau kaolinito, montmorilonito), yra kvarco, feldšpatų, kitų mineralų priemaišų; kartais būna organinių medžiagų. Rudas, pilkas, rečiau juodas. Tankus (poringumas 1–3 %), mikrosluoksniuotas, skyla lygiagrečiai slūgsojimo plokštumoms. Dėl molio skalūną sudarančių dalelių lygiagretaus išsidėstymo ir sutankėjimo uolienai būdingas skalūnuotumas. Vandenyje netyžta. Nedegus (tuo skiriasi nuo degiųjų skalūnų).
Molio skalūnai susidaro sutankėjus ir silpnai metamorfizuojantis moliui, argilitui, kitoms smulkiagrūdėms molingoms uolienoms. Labai paplitusi uoliena, randama tektoniškai aktyviose Žemės plutos zonose. Per metamorfizmo procesą molio skalūnas virsta filitu arba chloritiniu skalūnu.
838