mólis, rišli, nesucementuota nuosėdinė uoliena, susidedanti iš molio mineralų, daugiausia kaolinito, montmorilonito, hidrožėručių, paligorskito. Būna kvarco, feldšpatų, muskovito, mažiau biotito, kalcito, pirito, gipso, uolienų fragmentų, organinių medžiagų ir kitų priemaišų.
Molio mineralų dydis dažniausiai mažiau kaip 0,002 mm (kartais būna daugiau kaip 0,01 mm). Dėl molekulių sąveikos ir dalelių sukibimo molis yra gabalinės arba trupininės struktūros. Molio mineralų ir žėručio plokštelės išsidėsčiusios lygiagrečiai slūgsojimo plokštumoms. Spalva pilka, žalia, raudona, ruda (priklauso nuo mineralinės sudėties ir priemaišų). Tekstūra sluoksniuota, juostuota, netvarkinga. Plastiškas (su vandeniu sudaro įvairios konsistencijos plastišką masę, iš kurios galima formuoti pastovios formos gaminius). Diagenezės metu sukietėjęs molis praranda plastiškumą ir virsta argilitu. Pagal lydymosi temperatūrą skiriamas lengvai lydomas (lydymosi temperatūra mažiau kaip 1350 °C), sunkiai lydomas (1350–1580 °C) ir atsparus kaitrai (daugiau kaip 1580 °C) molis.
molis
Pagal aptinkamų priemaišų kiekį (iki 50 %) skiriamas durpingas, sapropelingas ir karbonatingas molis. Pagal vyraujantį mineralą molis būna kaolinitinis, montmorilonitinis, hidrožėrutinis, polimineralinis.
kvartero molis (Estija)
Kaolinitinis molis atspariausias karščiui (lydymosi temperatūra 1700 °C), naudojamas šamotinėms plytoms, fajansui gaminti. Montmorilonitinis molis pasižymi stipriomis adsorbcinėmis savybėmis, todėl naudojamas vilnoms, naftos produktams valyti, t. p. kaip dujas sugerianti, dezinfekuojamoji, filtruojamoji medžiaga maisto pramonėje (sultims, vynui, aliejui valyti). Hidrožėrutinis molis susidaro sudūlėjus aliumosilikatinėms uolienoms; iš jo gaminami keramikos dirbiniai (ugniai atsparios plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzdžiai, čerpės, drenos), rūgštims atsparūs indai. Polimineralinį molį (daugiausia paplitęs) sudaro 2–3 mineralų (kaolinito, montmorilonito, hidrožėručių) mišinys su priemaišomis. Viena molio atmainų – bentonitinis molis, pasižymi koloidine struktūra, todėl sudrėkintas išbrinksta ir jo tūris padidėja 2–3 kartus. Sauso klimato kraštuose iš molio su priedais (kapotais šiaudais, žabais, nendrėmis) plūkiamos pastatų sienos.
Daugiausia moliai formuojasi per laipsnišką uolienų cheminį dūlėjimą. Kai kurie molio mineralai gali susidaryti veikiant hidroterminei cirkuliacijai. Cheminis dūlėjimas intensyviausias platformose, kur sudūlėjusių uolienų vietoje kaupiasi pirminis molis. Didžiausios sankaupos susidaro molį išplovus (erodavus) ir transportavus iš pirminio susidarymo vietų į didelius ežerus ir jūras, kur jis nusėda. Pagal tai skiriamas cheminis (uolienų dūlėjimo produktas) ir klastinis (nuotrupinis) molis. Pirminių uolienų slūgsojimo vietoje susidaręs molis vadinamas pirminiu (pvz., eliuvinis molis, arba dūlėjimo plutos molis), o susikaupęs iš perneštų molingų medžiagų – antriniu (pvz., jūrinis, lagūninis, deltinis, upinis, ežerinis, limnoglacialinis molis). Molis ir molio skalūnai sudaro daugiau kaip 50 % visų nuosėdinių uolienų.
Lietuvoje
Lietuvos molis yra įvairios mineralinės sudėties, daugiausia hidrožėrutinis, būdingas kambro, ordoviko, silūro, devono, triaso, juros ir kvartero sistemoms. Didžiausios molio atsargos išžvalgytos Šiaulių apskrityje (54,0 % išteklių).
Šaltiškių karjero triaso molis (Akmenės rajono savivaldybės teritorijoja)
Daugiausia kasamas kvartero molis, slūgsantis žemės paviršiuje arba po nestora danga, rečiau – devono ir triaso molis (Lietuvos ekpsloatuojamos naudingosios iškasenos). Kvartero limnoglacialinio juostuotojo ir vienalyčio hidrožėrutinio molio, nusėdusio ledynų tirpsmo vandenų baseinuose, yra beveik visoje Lietuvoje. Jis yra vidutinio plastiškumo, sukepantis 950–1000 °C temperatūroje. Devono sistemos molis yra Šventosios upės atodangose (Ukmergės rajono savivaldybės teritorija), triaso – Alkiškių ir Šaltiškių molio telkinyje (Akmenės rajono savivaldybės teritorija), juros žėrutingo molio – Merkio atodangoje Akmens kaime (Varėnos rajono savivaldybės teritorija) ir Ventos atodangoje Papilės apylinkėse (Akmenės rajono savivaldybės teritorija). Kvartero molis naudojamas plytoms, čerpėms, drenažo vamzdžiams, keramzitui, devono molis – glazūruotoms interjero plytelėms, kokliams, Šaltiškių triaso molis – kokybiškam portlandcemenčiui gaminti.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis molio prognoziniai ištekliai sudaro 113 212 tūkst. m3 (2022). Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 1200 tūkst. m3 molio; 2023 – 184 tūkst. m3.
838