molukų kalbos

molùkų kabos, Molukų salų vietinės kalbos. Molukų kalbų grupei priklauso apie 130 kalbų, priskiriamų austroneziečių kalbų šeimos ir papuasų kalbų makrošeimos kalboms. Skirstomos pagal arealinį išsidėstymą. Iš viso kalbančiųjų apie 2,6 mln. (21 a. pradžioje). Daugiausia yra austroneziečių šeimos vidurio malajiečių ir polineziečių šakos kalbų, kurios skiriamos į pietryčių (kei, apie 85 000, Kai, Kuro ir gretimos salos, fordata, apie 50 000, Šiaurės Tanimbaro salos, jamdena, apie 25 000, Yamdeno salos, selarų kalba, apie 8000, Selarų salos, ir kitur), pietvakarių arba Timoro (kisarų kalba, apie 20 000, Kisarų, Wetaro, Romos, Timoro salos šiaurės rytų dalis, luangų kalba, apie 18 000, Šiaurės ir Vakarų Babarų salos, Timoro salos rytinė dalis, leti, apie 7500, Leti sala, damarų kalba, apie 3600, Damarų sala, Romos ir Timoro salų šiaurės rytų dalys, roma, apie 1700, Romos sala ir Timoro salos šiaurinė dalis, ir kitur), vidurio (geserių, goromų, apie 36 500, Seramo, Goromo sala, burų kalba, apie 36 000, Buru sala ir Ambono salos vakarinė dalis, sula, apie 20 000, Sulos salos, Sulawesi sala, Mangolės salos šiaurės vakarų dalis, Buru salos šiaurės rytų dalis, tulehų kalba, apie 18 900, Ambono salos šiaurės rytų dalis, harukų kalba, apie 18 300, Harukų salos ir Lėsių salos, alunių kalba, apie 17 300, Seramo salos vakarinė dalis, telučių kalba, apie 17 000, Seramo salos pietinė dalis, hitų kalba, apie 16 000, Ambono sala, lisela, apie 12 000, Buru salos šiaurės vakarų dalis, saparua, apie 10 200, Saparua, Seramo sala ir Lėsių salos, asilulų kalba, apie 8800, Seramo salos vakarinė dalis, Ambono salos šiaurės vakarų dalis, vemalių kalba, apie 8700, Seramo sala, mangole, apie 7300, Mangolės sala, Sulawesi salos šiaurinė dalis, Sulos salos, manusela, apie 7000, Seramo salos šiaurės vakarų dalis, luhų kalba, apie 6500, Seramo salos vakarinė dalis, Boano ir Kelango salos, salemanų kalba, apie 4800, Seramo salos šiaurinė ir vidurinė dalis, bobotų kalba, apie 4500, Seramo salos pietrytinė dalis, vatubela, apie 4000, Vatubelos salos ir Kuro salos šiaurinė dalis, laha, apie 3900, Ambono salos pietinė ir vidurinė dalis, boanų kalba, apie 3300, Boano salos ir Seramo salos vakarinė dalis, sepa, apie 2600, Seramo sala, manipa, 1500, Manipos salos ir Seramo salos vakarinė dalis, ir kitos) molukų kalbos, arų (taranganų kalba, apie 10 300, Tarangano sala ir Pietų Aru salos, dobelų kalba, apie 8000, Aru salos, Kobroro, Vokamo, Kobos sala, kola, apie 7700, Šiaurės Aru salos ir Kolos sala, manombajų kalba, apie 7500, Vokamo salos vakarinė dalis, Kobroro, Kobamaro, Maikoro salos, barakajų kalba, apie 4300, Barakajų sala, Pietų ir Rytų Aru salos, batulėjų kalba, apie 3900, Aru salos ir Vokamo salos rytinė dalis, ir kitos), babarų (babarų kalba, apie 4900, Babarų salos šiaurinė ir Timoro salos rytinė dalis, ir kitos), teorų ir kurų (kurų kalba, apie 3200, Kuro sala, teorų kalba, apie 1100, Teoro ir Uto salos) kalbas. Mirusios kalbos – moksela, palumata ir kreolinė ternateno kalba. Malajiečių ir polineziečių rytų šakos kalbos: makijų (apie 32 000, Makijų, Kajos, Mori, Bakano, Obi salos ir Halmaheros salos pietvakarinė dalis), savajų (apie 12 000, Halmaheros salos pietrytinė dalis), patanių (apie 10 600, Halmaheros salos pietrytinė dalis), maba (apie 6700, Halmaheros salos šiaurės rytų ir pietinė dalys), gebe (apie 2700, Gago sala, Halmaheros salos pietinė dalis, Waigeo sala) ir kitos. Yra daug nykstančių austroneziečių kalbų (hoti, hulungų, kamarių, pirų, polohių, lunų, naka, kajelių, hukumina), jas vartoja dešimtys ar mažiau žmonių.

Prie molukų kalbų skiriama apie 15 papuasų makrošeimos kalbų: v. papuasų šeimos kalbos (galela, apie 79 000, Halmaheros salos šiaurinė dalis ir Morotai sala, ternate, ternatiečių kalba, apie 42 000, Ternatės, Kajos, Bakano salos, Obi salos ir Halmaheros salos šiaurės vakarų dalis, tobelų kalba, apie 27 700, Halmaheros salos šiaurinė dalis, tidore, tidoriečių kalba, apie 26 000, Tidorės, Maitaros, Marės salos, Moti salos šiaurinė dalis, Halmaheros salos vakarinė dalis, loloda, apie 15 000, Halmaheros salos šiaurinė dalis, sahų kalba, apie 7500, Halmaheros salos pietvakarinė dalis, pagų kalba, apie 3300, Halmaheros salos šiaurinė dalis) ir Trans‑Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos oiratos kalba (apie 1300, Oiratos salos vakarinė dalis ir Kisaro salos pietrytinė dalis), t. p. ibų kalba (35, Halmaheros salos šiaurinė dalis). Prie molukų kalbų skiriamos ir 3 kreolinės vietinės malajų kalbos: malajų ambonių (apie 200 000, Ambono, Harukų, Nusa Lauto ir Saparua salos), malajų bandų (apie 3700, Bandos sala) ir malajų bakanių (apie 2 500, Bakano sala ir Halmaheros salos pietinė dalis).

Didžiausios austroneziečių ir papuasų kalbos vartojamos kaip lingua franca. Daug kalbų neturi rašto. Mažai tyrinėtos.

85